Urtė Uliūnė

– Jei kas nors padovanotų laumžirgio sparnus, kur skristum?

– Regiu save su dideliais, ryškiai violetiniais, beveik permatomais laumžirgio sparnais. Jie spindi net iš tolo. Nekantrauju kuo greičiau leistis į kelionę. Lengvai pakylu ir nusklendžiu. Turiu vieną dieną ir vieną naktį. Pirmiausia susirandu tave, sėdintį žydinčioje pievoje. Norėčiau nutūpti ant peties, akimirką stabtelėti, tačiau nedrįstu? Tokie gležni mano sparnai, bijau, kad juos netyčia sulaužysi, todėl neužsibūnu, skrendu tolyn. Skrendu prie ežero. Nutūpiu ant aštraus meldo. Mažutėmis kojomis tipenu jo kraštais, nuo vieno lapo ant kito. Grožiuosi vandeniu iš labai arti, užuodžiu dumblus ir šlapius akmenis. Tolumoje išvystu spalvingą laumžirgių būrį, jie visi skraidžioja virš banguojančio ežero. Truputį paskraidau kartu su jais, draugiškai šnektelime apie kasdienius rūpesčius. Tada atsisveikiname, o aš pasuku miesto link, į kurį jie niekad neužsuka. Mieste skraidyti visai kas kita. Čia daug triukšmo. Pasisukioju ties namų stogais, smalsumo vedama aplankau draugų namus ? nutūpiu ant langų ir leidžiu pasigrožėti manimi. Visi stebisi, iš kur atskrido toks dailus violetinis laumžirgis?..
Iš miesto skubu į laukus. Juose tiek erdvės, kad nežinau, kur dėtis. Skrendu visai pažeme, prisiliesdama prie kiekvieno žolės lapelio. Kai kurie iš jų šiurkštūs ir nemalonūs, kai kurie primena aksomą. Tuomet kylu tiek aukštai, kiek leidžia jėgos. Iš aukštai puikiai matau, kaip linguoja aukštos smilgos. Ritmingai, išdidžiai. Jaučiu, jog laiko neturiu daug, todėl skubu pasidžiaugti ir mišku. Miške nuotaika visai kitokia. Čia sutinku daugybę bičiulių. Skruzdėlės, vorai, sraigės. Kiekvienas susiradęs sau kampelį. Kai kurie dirsčioja į mane nepatikliai, galbūt aš skrendu per greit, gal per drąsiai prisiartinu. Kiti prašo, kad papasakočiau, ką mačiau ten, už miško. Sraigės toli nekeliauja, todėl jos labai smalsios. Miške man be galo įdomu, čia nemažiau garsų nei mieste, tik kitokių. Artėjant sutemoms bijau pasiklysti, palieku girią. Naktį sklendžiu šalta mėlyna padange ir stebiu sutemas. Man iš aukštai  žvaigždės matosi daug geriau, nei žmogui, kuris stovi ant žemės. Tačiau net su savo stipriais violetiniais sparnais dangaus nepasiekiu. Mėnulis ir žvaigždės atsispindi ant mano plonyčių sparnų, jie virsta magiškais ir stebuklingais. Nors skraidau naktyje visai viena, tačiau nė kiek nebaisu. Ir tamsa kitokia, nei įprasta. Kad išgirsčiau tylą, turiu sustoti ir suskliausti sparnus, nes jie visą laiką paslaptingai šiugžda. Nutūpiu ant minkšto varnalėšos lapo, ten ir užmingu. O rytą pabundu... jau be sparnų ir svarstau, kas tai buvo ? sapnas ar mažas stebuklas.

 Kalbino „Nieko rimto“ korespondentas Valsas

Apie...

Šiltos ir šviesios Urtės Uliūnės pasakos apie mažuosius pievų gyventojus knygoje „Miegančios boružės“ – gabios jaunos autorės (g. 1989) debiutas vaikų literatūroje. Tai – dailininkės Sigutės Ach atrastas perliukas ir bendras darbas.
Iš Šiaulių kilusi Urtė šiuo metu mokosi Vilniaus universitete, o paklausta, ką mėgsta veikti laisvalaikiu, papasakoja:
„Mėgstu fotografuoti, skaityti, rašyti, žiūrėti filmus, rengti jaukius pasibuvimus su draugais, diskutuoti, vaikščioti į teatrus, ir panašiai. Bet tai, ko gero, įprasta kiekvienam jaunam žmogui“, šypteli Urtė.

Urtė apie save: „Džiaugiuosi visokiausiais mažais padarėliais. Juk jų pilna visur: ir sode, ir miško pievoje, ir ant pilko šaligatvio, ir net žmonių namuose. Kartą į galvą atėjo mintis, kad ir tie mažieji turi savo gyvenimo istorijas. Na, o aš pati esu visokia: svajotoja, filosofė, burbeklė, maištininkė, juokų kauliukas, bičiulė, entuziastė, stebėtoja... Per dieną galiu pasikeisti šimtus kartų. Geriau pagalvojus, svarbu, ne kokia aš, o ką Jums papasakosiu šioje pasakų knygelėje“.

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus inicijuota komisija Urtės Uliūnės knygelę pripažino reikšmingiausiu 2007 metų vaikų ir paauglių literatūros debiutu.    

Knygos

Kitokia svirplelio diena, Urtė Uliūnė, iliustravo Irmina Dūdėnienė, Vilnius: Nieko rimto, 2010
Miegančios boružės, Urtė Uliūnė, iliustravo Sigutė Ach, Vilnius: Nieko rimto, 2007

Apdovanotos „Nieko rimto“ knygos :)
„Kitokia svirplelio diena“ – Geriausia 2010 metų pasakų knyga, apdovanojimą skyrė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius.
Apdovanojimas už taisyklingą knygos kalbą. Apdovanojimą 2011 metais skyrė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
„Miegančios boružės“ – Reikšmingiausias 2007 metų debiutas, apdovanojimą skyrė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius.