Megė mikčioja. Tad jai neretai kyla bėdų mokykloje. Megė užsikerta atsakinėdama ir dėl to kenčia jos pažymiai. Jai sunkiau susidraugauti su kitais vaikais. Geriausiai mergaitė jaučiasi būdama šalia gyvūnų – su jais gali kalbėtis nė kiek neužsikirsdama. Tėvai išsiunčia Megę pas senelį, gyvenantį mažame miestelyje šalia girios, tikėdamiesi, kad gamtos prieglobstis padės įveikti mikčiojimą. Vaikštinėdama po mišką mergaitė pamato kažkieno išmestą snieginio leopardo jauniklį. Iš pradžių ja niekas netiki – iš kur toks žvėris Anglijoje? Tad Megė pasiryžta pati viena išgelbėti laukinį gyvūną. Knyga skirta vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams, tačiau patiks ir vyresnio amžiaus skaitytojams, mylintiems gamtą ir norintiems drauge su pagrindine veikėja pasisemti drąsos ir pasitikėjimo savimi.
Rašytoja Christina C. Harrington užaugo lakstydama basomis Anglijos kaime. Ji labai myli gamtą ir tiki, kad istorijos yra visai kaip senovinės girios šaknys, jungiančios klausytojus ir skaitytojus. C. C. Harrington baigė anglų literatūros studijas Oksfordo universitete, dirbo laikraščio redakcijoje ir mokė vaikus skaityti bei rašyti. Šiuo metu ji kartu su šeima ir mėgstančiu graužti rankraščius šunimi gyvena Merilende, JAV. „Senasis ąžuolas“ – pirmoji C. C. Harrington knyga.
Kuo ši knyga naudinga:
- Turtėja vaizduotė, žodynas ir iškalba
- Ugdoma empatija, gebėjimas atpažinti ir suprasti jausmus
- Knyga skatina mąstyti, analizuoti ir diskutuoti
- Knygos veikėjų pavyzdys rodo, kaip kūrybingai spręsti iškylančias problemas, skatina ryžtingumą ir gebėjimą siekti užsibrėžto tikslo
- Skaitant įtraukiančias ir talentingai parašytas istorijas, skatinamas domėjimasis knygomis
Megė galėtų padaryti bet ką, kad tik nereikėtų atsakinėti stovint prieš klasę. Tiesą sakant, ji mielai visai su niekuo nekalbėtų. Megė gan stipriai mikčioja. Kartais žodžiai tiesiog užstringa gerklėje ir tampa nebeįmanoma juos ištarti. Kiti vaikai ne visada turi kantrybės išklausyti jos žodžius iki galo, todėl mergaitė dažniausiai laiką leidžia viena. Tačiau, nors Megei ir sunku bendrauti su žmonėmis, būdama su gyvūnais ji jaučiasi savimi. Kalbėdamasi su savo augintiniais ir slaugomais sužeistais paukščiais ar žvėreliais ji nemikčioja nė truputėlio.
Kai Megė Ąžuolynės girioje pastebi kažkieno išmestą snieginio leopardo jauniklį, iš pradžių nepatiki savo akimis. Ką toks žvėris veikia Anglijos užkampyje? Būtent todėl ir kitiems sunku patikėti Megės pasakojimu apie pasimetusį gyvūną. Tačiau leopardui būtinai reikia pagalbos, ir mergaitė pasiryžta jam padėti. Megės laukia pavojingas nuotykis, pareikalausiantis įveikti net pačias didžiausias baimes.