

Pasaulis pasikeitė. Vanduo, anksčiau buvęs toks įprastas, staiga tapo didžiausiu žmonių troškimu. Negana to, kiekvienas jų žingsnis stebimas despotiškos valdžios tarsi po padidinamuoju stiklu, o praeitis – tik juoda dėmė istorijoje. Po mylimo tėvo mirties septyniolikmetė Norija Katio perima visas arbatos meistro pareigybes, o kartu ir šią, dar senąjį pasaulį menančią, profesiją lydinčias paslaptis – tik ji žino apie tyro vandens šaltinį. Ir vis dėlto, nors pasaulis nebe toks, kaip anksčiau, yra dalykų, kurie visuomet liks amžini. Norijai tenka skausmingai suvokti, kad atmintis ir žodžio galia gali išsaugoti geresnės ateities viltį.
Jaunos arbatos meistrės Norijos Katio pečius užgula didelė atsakomybė – tėvas jai patiki saugoti galbūt vienintelį pasaulyje likusį ir į valdžios rankas nepatekusį tyrą vandens šaltinį. Tačiau merginai tenka išmokti, kad ne visos paslaptys – net saugotos ištisų kartų – yra vertos žmonių kančių. Kai kurias iš jų tenka atskleisti dėl tikrųjų vertybių.
Tai pirmoji suomių rašytojos Emmi Itäranta (g. 1976 m.) knyga, iškart sulaukusi skaitytojų pripažinimo, susižėrusi ne vieną apdovanojimą ir jau išversta į kelias dešimtis kalbų. Ši jaudinanti istorija privers ne vieną susimąstyti, kaip mūsų pasirinkimai gali keisti pasaulį.
Apdovanojimai:
Skaičiau šią knygą su labai dideliu malonumu ir noru, iš to įdomumo perskaičiau per labai trumpą laiką, ir gailejausi, kad knyga pasibaigė.Dabar kaskart gerdama arbatą arba naudojant vandenį prisimenu šią knygą ir dar labiau tai vertinu.Ačiū draugei, kuri rekomendavo man šią knygą, rekomenduoju ir Jums!<br />
Labai patiko!! Rekomenduoju
Kątik baigiau skaityti,paliko įspūdį, dabar labiau vertinu ką turiu, nor ir tiesiog sniegą ar vandenį.