Tą šeštadienį link Gūdžiosios girios atskriejo kažkas keisto... Mažas, lopiniuotas balionas su arbatinuku vietoj krepšio. Įsipainiojo į gervuogių krūmus ir įstrigęs sustojo. Arbatinuko dangtelis su trenksmu atsidarė. Laukan išsiropštė maža, susivėlusi būtybė. Siaubingai įsiutusi. Apsitaisiusi vasariškai ir su kepuraite, iš kurios stirksojo žaliuojantys dvišakiai ragiukai. Kas tai?.. Po šimts kankorėžių! Tai juk raganiukė! Gūdžiosios girios gyventojai nė neįtaria, kas jų laukia... 

Skaitytoja Taura sako: „Ar kada nors valgėte džiovintą slyvą? Tikriausiai taip. Bet ar tuo metu pajutote ką nors neįprasto? Pavyzdžiui, kad staiga norite aprėkti kaimyną, balkone ramiai džiaustantį skalbinius? Greičiausiai ne. O naujoje leidyklos „Nieko rimto“ knygoje „Raganiukė Gūdžiojoje girioje“ ežiai, privalgę džiovintų slyvų, tampa nemandagūs. Tačiau pati istorija ne vien apie ežius.“