Ežiukas rūke

Jei dar nemokate prietėmiauti, tikrai imsite tai daryti, ypač jei šlapią rudens dangų pakeisite  šiltu ir giliu vasaros vakaro skliautu. Ir jeigu po lietaus netikėtai pradės dygti nepažįstamos ausys, išmoksite nusiteikti filosofiškai – kartais jos tikrai išdygsta be Kiškio...

Po lietučio penktadienį iš žolės kyštelėjo kiškio ausys.
„Kodėl jis čia? – pamanė Meškiukas ir perskėlė pliauską. – Kiškis visada ateina šeštadieniais.“
Papūtė vėjas. Kiškio ausys sulingavo, bet ir vėl atsistojo stačios.
– Stebėtinos ausys! – burbtelėjo Meškiukas ir užsimojo kirvuku. – Ir vėjas joms nė motais...
Meškiukas atsisėdo ant trinkos ir pradėjo stebėti.
Ausys dar truputį ūgtelėjo.
Štai susilygino su pušimi, tada dar šiek tiek paūgėjo, smarkiai išsitempė ir pačiais galiukais įsirėmė į gauruotą dangų.
– Ausys! – šūktelėjo Meškiukas. – Kur jūsų Kiškis?
Ausys sukluso.
– Aš klausiu, kur jūsų Kiškis? – pakartojo Meškiukas.
Ausys pasitrynė viena į kitą, kažką sušnarėjo ir vėl išsitempė – nuo žemės iki dangaus.
– Ko tik nenutinka penktadieniais! – suniurnėjo Meškiukas ir pakilo nuo trinkos.

„Ežiukas rūke“ – trumpų, švelnių ir pašėlusių pasakų rinktinė. Savo paprastumu ir literatūrine verte šios trumpos  istorijos prilygsta A. A. Milno „Mikei Pūkuotukui“, A. de Sent-Egziuperi „Mažajam princui“, tad knyga atvira ir patiems mažiausiems skaitytojams, ir didžiausiems literatūros smaguriams. Nuo padūkusio šėlsmo iki melancholiškos rimties – pačius subtiliausius pasakų paletės tonus išgavo iliustruotoja Sigutė Ach.
Knygos leidimą iš dalies finansuoja Kultūros rėmimo fondas.

Apdovanojimai:

Reikšmingiausias ir meniškiausias 2010 metų vertimas vaikams, apdovanojimą skyrė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius.

Skaitytojos rekomendacija:

Ši knyga – tai...
Vaikystės prisiminimas. Ar pamenate tą „kitokį“ animacinį filmuką apie ežiuką, klaidžiojusį rūke?
Mokytoja. Daugeliu prasmių. Ir intuicijos (net pati nustembu, kaip beskaitant natūraliai, intuityviai šnabždu, šūkteliu būtent tada, kai tai daro knygelės herojai), ir mąstymo („mamyte, tai kaip gi Ežiukas su Meškiuku nepagalvojo, kad jei jie pagaus rudenį ir uždarys jį, tai ateis žiema?“), ir tikėjimo stebuklais (juk būna, kad ir patys norime apsiniaukusį dangų pakeisti giedra). 
Tai, be ko pastaruoju metu negalime iškeliauti į sapnų karalystę. Juk miegoti reikia eiti gerai nusiteikus, nurimus, užsisvajojus. O pasakojimai apie Ežiuko ir Meškiuko nuotykius būtent taip ir nuteikia.Įkvėpimas dainuoti. Taip, tikrai :) –  jei jau Ežiukas su Meškiuku pasakojime „dainuoja“, tai ir mama skaitydama netikėtai pradeda dainuoti. :)Šiltos ir tikros iliustracijos, kurios dar geriau padeda pažinti tuos, kurie gyvena šioje knygelėje.
Tikrai tikiu, kad ši knyga daug išmokys tiek mažuosius, tiek didžiuosius pasakų skaitytojus.
Ačiū Jums už tai, kad suteikiate galimybę skaityti tokias nuostabias knygas !!!

Irma Šopienė