Trečiąją knygą pristatanti Š. Baltrušaitienė: „Tema apie sveikesnį ir įvairesnį maitinimąsi aktuali daugeliui šeimų“

Trečiąją knygą pristatanti Š. Baltrušaitienė: „Tema apie sveikesnį ir įvairesnį maitinimąsi  aktuali daugeliui šeimų“

Vaikams pusryčiams siūlote valgyti košę, o jie sutinka valgyti tik sausus pusryčius su pienu, saldintą jogurtą ar varškės sūrelį? Tokia situacija pažįstama daugeliui vaikus auginančių šeimų. Šalies knygynuose jau pasirodė trečioji vaikų rašytojos Šarūnės Baltrušaitienės knyga „Domas ir herojų pusryčiai“, kurioje nuotaikingi veikėjai dalinasi savo energijos, išminties ir stiprybės paslaptimi – pasirodo, jog tai sveiki ir maistingi pusryčiai! Patarimais, kaip tokius pusryčius įtraukti į mažųjų racioną, knygos atsiradimo istorija ir mėgstamiausiu savo pusryčių receptu dalinasi knygos autorė Š. Baltrušaitienė.


Ankstesnės Jūsų knygos („Kariesas, Ėduonis ir Domo dantukai“, „Kaip zuikis jausmus pažino“), kaip ir trečioji, Domas ir herojų pusryčiai“, vaikus moko konkrečių įgūdžių. Kodėl trečiajai knygai pasirinkote būtent sveikesnės mitybos temą?

Ši tema kilo kartą kalbantis su viena močiute, kuri prasitarė, kad jos anūkai, ypač mažasis, pusryčiams valgo nebent „pelytės pusryčius“. Paklausus, kas tai, ji patikslino, jog „pelytės pusryčiais“ jų šeimoje vadinami sausi pusryčiai, dažniausiai pūsti saldūs kviečiai, užpilami pienu. Toks žaismingas pavadinimas mano galvoje iškart sukėlė minčių sūkurį – taip atsirado naujos knygelės idėja. Daugiau pagalvojusi supratau, kad tema apie sveikesnį ir įvairesnį maitinimąsi būtų aktuali daugeliui šeimų. Juk girdime tiek daug nevalgiukų istorijų. Manau, jog ši knygelė apie herojus paskatins vaikus pradėti valgyti ne tik skaniai, bet ir sveikai.


Šarūnė_Baltrušaitienė

Šarūnė Baltrušaitienė

Papasakokite, kaip ši paveikslėlių knyga padeda vaikams pamėgti sveikesnius pusryčius?

Siekiau sukurti ne sausą ar įkyriai kažką nurodinėjantį, o smagų pasakojimą, kurį beskaitant (ar jo klausantis) vaikui kiltų vidinė motyvacija valgyti sveikiau. Pagrindinio veikėjo Domo mėgstamos knygos herojai turi ypatingų galių – vienas labai protingas, kitas greitas, trečias stiprus. Vieną rytą išėjęs į mišką jis netikėtai sutinka savo herojus ir iš kiekvieno jų sužino, kad jiems tokiems būti padeda ypatingas rytinis darbas, kurį jie visi ir skuba atlikti. Įveikęs nemažai kliūčių ir nuveikęs žygdarbių vaikas galiausiai supranta, koks tas svarbusis darbas ir ką reiktų daryti, kad ir jis įgytų tų ypatingųjų galių. Tad pasakojimo pabaigoje Domas bent šiek tiek tampa panašesnis į herojų. Knygelės veikėjas Domas – kaip ir daugelis skaitytojų – linksmas, judrus, smalsus, tad su juo gali tapatintis kiekvienas vaikas. Jei pavyko herojumi tapti Domui, pavyks ir jam, o kuris vaikas nenorėtų būti tikru herojumi ar heroje? Be to, gerosios Laumės Raganos stebuklingų receptų paslaptis šiai knygai atskleidė visų mylima dailininkė Sigutė Ach. Tad knygelės pabaigoje skaitytojai ras 10 puikių sveikuoliškų pusryčių receptų, kurie, neabejoju, patiks ir mažiems, ir dideliems.


Šarūnė_Baltrušaitienė1

Šarūnė Baltrušaitienė Vilniaus knygų mugėje 2020

Kokius pusryčius labiausiai mėgote valgyti, kai pati buvote vaikas? O kokius labiausiai mėgstate šiandien?

Pamenu, kad vaikystėje buvo ilgas etapas, kai kiekvieną rytą valgydavau tik miežinių kruopų košę ir nieko kito, o vėliau buvo perlinių kruopų košės periodas. Dabar, deja, košė jau nebėra mano kiekvieno ryto pasirinkimas, dažniau valgau sumuštinius. Tačiau mano mėgstamiausi sumuštiniai taip pat yra gana sveiki – renkuosi juodą, dažnai – pilno grūdo duoną arba duoną su sėklomis, be to, namuose visada turi būti avokadas, kuris puikiai tinka ir ant sumuštinio, ir į salotas.

Ar planuojate rašyti ir toliau? Jei taip, kokios temos Jums aktualiausios rašant naujus kūrinius?

Žinoma, minčių apie vieną ar kitą knygą galvoje kirba visuomet. Tikiuosi, kad kūrybinis rašymas mane lydės visą gyvenimą. Temas dažniausiai pasirenku pagal tai, kas man pačiai yra aktualu. Būtent taip prasidėjo mano, kaip rašytojos, kelias. Galbūt skamba banaliai, bet pirmąją knygą parašiau susidūrusi su problema savo šeimoje, kai mažąjį sūnelį ne visada būdavo lengva prikalbinti valytis dantis – taip gimė pirmoji knygelė „Kariesas, Ėduonis ir Domo dantukai“. Antroji knyga „Kaip zuikis jausmus pažino“, mano manymu, yra dar aktualesnė, o ir šios problematikos tarpsnis yra gerokai ilgesnis – apie jausmus reikia kalbėtis ir su trimečiu pypliu, ir kasdien su vis naujus iššūkius bei jausmus mokykloje patiriančiu pradinuku. Tai patvirtina ir faktas, jog ši knygelė išleista jau trečiuoju tiražu. Tikiu, kad ir naujoji knyga atras savo skaitytojus – ir sudomins bei pradžiugins, ir suteiks naujų žinių.


E. Strauko_iliustracija_iš_knygos

Edgaro Strauko iliustracija iš knygos

Ko palinkėtumėte jauniesiems Jūsų istorijos skaitytojams? Ko jiems palinkėtų knygelėje sutinkami herojai?

Patarčiau vaikams nenustoti daryti tai, kas jiems patinka, išbandyti kuo daugiau įvairių sričių, skaityti įdomias knygas, nukeliauti į daugelį vietų, pastebėti dalykus, esančius jų kasdienybėje – kokie vabalai gyvena kieme, per kiek laiko išsiskleidžia gėlės žiedas, kokią spalvą labiausiai mėgsta mama ir kitus dalykus. O visi herojai, manau, turėtų savų patarimų. Gudrusis Barzdyla palinkėtų būti smalsiems ir kasdien pasistengti sužinoti bent kažką naujo, na ir, žinoma, skaityti kuo daugiau knygų. Vėjažmogis palinkėtų niekada nepavargti, turėti energijos ir pirmiems imtis savo idėjų, o ne laukti, kol už tave tai padarys kažkas kitas. Stipriarankis patartų prisiminti, kad ne visada reikia jėgos, kartais kur kas labiau praverčia sumanumas ir gera nuotaika. Na, o visi kartu herojai palinkėtų kiekvieną rytą pradėti sveikais ir sočiais pusryčiais, o tada drąsiai imtis tos dienos žygdarbių, nesvarbu, kur jie belauktų – darželyje, mokykloje, kelionėje, miške ar kur kitur.

Ačiū už pokalbį!


Kalbėjosi Indrė Liubinaitė