Ach Jakobas... Išrinkau jį bibliotekoje katu su kitomis, vertomis skaityti savo vaikui. Jis mano išrinktąsias vertina atskirai ir dažnai yra negailestingas: „Nunuoliu“. Tokios net nepabaigtos bus grąžintos bibliotekon. O Jakobas?
Sukėlęs tiek džiaugsmo, švelnumo, parodęs tikrą draugystę ir suteikęs tiek ašarų, kai reikėjo knygą grąžinti. Laimei, vaiko ašaros greitai nudžiūsta. Kada nors juk vėl galėsime paimti ir skaityti, nes žinau, kad Jakobas mažytėj sieloj pasėjo gerumo sėklą, kuri jam augant skleisis gėle.
Miglė Kriuglaitė