Nežinau, kodėl taip pavėluotai, bet tik neseniai su vaikais „atradome“ Kęstutį Kasparavičių. O dabar it maniakai perkame jo knygeles vieną po kitos, ir nė vienas vakaras nebepraeina be 3,5 metų Elzytės pamėgto Kiškio Morkaus ar kvailų istorijų, kurios kiekvieną kartą iš naujo sužavi tiek 11-metį Simoną, tiek ir mane.
Užvakar nusipirkome „Dingusį paveikslą“. Negaliu patikėti, kad graži vaikiška –bet detektyvinė – istorija įtraukė ne tik mūsų vaikus. Net ir mes su vyru buvome taip suintriguoti, kad negalėjome nebaigti skaityti šios istorijos. Visi keturi, sulipę vienas ant kito ir nagrinėdami kiekvieną preciziškai nupieštą autoriaus iliustraciją, susižavėję laukėme detektyvo atomazgos :) Puiki knyga!
Gerbiamam Kęstučiui Kasparavičiui linkime stiprios sveikatos ir negęstančios kūrybinės ugnies!
Ilona Andraikėnienė