Skaitytojai rekomenduoja

Kai parsinešiau namo knygą apie drambliuką Elmerį (David McKee „Elmerio nuotykiai“), galvojau, kaip nustebinsiu sūnų nauja pažintimi su simpatiškais gyvūnais. Tačiau vos ištraukiau ją iš kuprinės, išgirdau „O, čia juk Elmeris!“. Ir nors tai nėra pirma lietuviškai išleista šio autoriaus knyga apie Elmerį, mes su sūnumi jų anksčiau neskaitėme. Todėl galite įsivaizduoti, kaip nustebau. Vis gi jokios mistikos: išsiaiškinome, kad tokią pat knygą vaikas neseniai skaitė darželyje. Ir jis įsijautęs man jau galėjo papasakoti apie kiekvieną personažą! Vadinasi, neapsirikau – simpatiški gyvūnai knygoje ne tik gražiai nupiešti, bet ir sukurti įdomių, išskirtinių charakterių. Kaip kitaip patiksi vaikams?

Pagrindiniai aprašomi drambliukai – Elmeris, Vilmeris ir Roželė – tokie tikri vaikai, kurie, rodos, galėtų gyventi aplinkiniuose namuose ir juos vis matytum žaidžiančius prie kiemo sūpynių. Vaikiškas smalsumas, išdykėliškumas, nuoširdumas, draugiškumas, drovumas – tokios savybės personažus vaikams padaro artimus ir pažįstamus. Manau, tai mažiesiems skaitytojams padeda geriau suprasti ir tai, ko moko ši knyga: padėti pakliuvusiems į bėdą, užjausti nuliūdusįjį, mylėti ir didžiuotis savimi, nebijoti būti išskirtiniam arba priešingai – tokiu, kaip visi. Man patinka, kad šie dalykai papasakoti įdomiai, kuriant intriguojančią istoriją, kartu paliekant vietos fantazijai. Pavyzdžiui, pirmojoje knygos dalyje rašoma apie dramblį, kuris įstrigo medyje, tačiau autorius taip ir neatskleidžia, kaip jis ten pateko. Neabejoju, kad kiekvienas skaitytojas mintyse surezga savo pačią netikėčiausią versiją.

Be jausminių dalykų ir empatijos pamokų, ši knyga puikiai tinka mokytis spalvų, skaičių. Iliustracijos spalvingos, daug ryškių elementų, tačiau tai neerzina, nes viskas harmoningai dera tarpusavyje. Pagrindinis personažas – Elmeris – taip pat visas spalvotas, išmargintas kvadratėliais. Patys mažiausieji skaitytojai žiūrėdami į jį tikrai gali lavinti gebėjimą pažinti spalvas. Taip pat smagu, kad iliustracijose telpa daugybė detalių, kurias, besimokantieji skaičių, nejučiomis ima skaičiuoti. Bent jau mano sūnus visada suskaičiuoja kaimenę rožinių dramblių ir viename iš puslapių ant šakos tupintį būrį paukščių. Gyvūnų mylėtojams taip pat bus į ką paganyti akis, nes knygos puslapiuose be dramblių slepiasi tigrai, liūtai, triušiai, žirafos, begemotai ir dar keletas gyvūnų.

Taip pat noriu paminėti dar vieną, man labai svarbų, šios knygos privalumą – pasakodama išgalvotą istoriją, ji kartu moko ir tikrų faktų. Drambliai ne tik Elemrerio nuotykiuose, bet ir tikrame pasaulyje yra draugiški, rūpinasi kitais, moka mėgdžioti girdimus garsus, turi gerą klausą, todėl gerai iš toli girdi kitus savo kaimenės narius. Visa tai patvirtino papildoma informacija, kurią su vaiku skaitėme įkvėpti šių pasakojimų. Panašu, kad knygos autorius David McKee apie dramblius tikrai žino viską.

Neringa Gudišauskaitė