Apie..

Kai buvau maža galvojau, kad užaugusi būsiu skaitytoja ir keliautoja. Piešti manau nemokėjau, nes pamenu, kai trečioje klasėje namų darbams uždavė nupiešti liūtą, jį piešė... mano mama. Aš tuo gražiu liūtu buvau sužavėta. Augdama aš vis daugiau ir daugiau skaičiau. O jei neturėdavau naujos knygos vartydavau tapybos ir fotografijų albumus, kurių nebuvo tiek jau daug, tai aš juos mintinai žinojau ir iki šiol puikiai pamenu. Paauglystėje padariau atradimą, kad mamos sukaupta tapytojų biografijų kolekcija yra gana įdomi. Mone, Mane, Gogenas... Nutariau tapyti. Pritapiau šūsnį ir ėjau stoti į Dailės mokyklą. Ten gavau užduotį nupiešti ąsotį su paprastu pieštuku. Mane vėl išgelbėjo mama... Labai gerai nupiešė. Vėliau, kai dėdė padovanojo didelę, storą Wilhelm Bush knygą pilną nuostabiausių humoristinių komiksų, kokių nebuvau mačiusi, man atsivėrė naujas pasaulis. Net būdama tapybos studente aš piešdavau trumpas istorijas, kurios lindo į galvą nori nenori. Ir iki šiol vis naujos braunasi pas mane, nepalieka ramybėje, o aš vos spėju sudarinėti jų sąrašą, ir tikiuosi, kad visos jos anksčiau ar vėliau bus įgyvendintos.

Jurga Šulskytė yra nuolatinė literatūrinio žurnalo „Laimiukas“ dailininkė.

Knygos: