Miegoti šiltoje lovoje, kruopščiai apkamšytam, žinoma, malonu, bet gi negali ūgtelėjęs žmogus ilgai ta ramybe mėgautis. Toks jau to ūgtelėjusio būdas – nuolat ieškoti nuotykių ir išbandyti save.
Stovyklauti mėnesienoje ir miegoti palapinėje (net jei ji kieme) visą naktį – dėmesio vertas dalykas. Štai ir skaitytojams gerai pažįstamas katinėlis Juodis su peliuku Seimuru pasiruošę tokiam nuotykiui: palapinė kėpso kiemo pakrašty, amunicija sukrauta, abu draugužiai nenustygsta vietoje. Ir viskas būtų idealu, jei ne mamos staigmena – dar du katinėliai kompanionai – Pagalys ir Spyglys. O tas Spyglys, nė sakyti neverta, mandagumu nepasižymi ir dar baisus rajūnas!
Bet stovyklaujant nėra kada pyktis ir šiauštis. Bičiuliai tam ir yra, kad kartu patirtų nuotykių. Taip pat stovykla – ne bailiukams, aplink juk tamsa, paslaptingi šnarėjimai ir šlepsėjimai. Ar pavyks bičiuliams bent kiek snūstelėti, sužinos skaitantys knygą „Katinėlis Juodis. Saldžių sapnų“. Ir galima patikinti, kad leips iš juoko.
Svarbu ir tai, kad ši knyga yra antroji iš knygų serijos „Aš skaitau“ (pirmoji – „Katinėlis Juodis. Smagiausias žaidimas“). Skaičiumi 1 pažymėtos šios serijos knygos skirtos šiek tiek įgudusiems skaitytojams, jau pažįstantiems raides ir bandantiems skiemenis jungti į žodžius. Pagal Rob Scotton kūrinius parengtas tekstas – aiškus, pateiktas didžiosiomis raidėmis. Sakiniai trumpi. Istorija – šmaikšti ir gausiai iliustruota. Taigi yra visa, ko reikia ūgtelėjusiam žmogui, kad pats patirtų nuotykį ir išbandytų save. Svarbiausia padrąsinti ir būti netoliese – maža kuris skiemuo pasišiauš ir nesileis perskaitomas!
Agnė Skučaitė-Leonavičienė