Jau pačioje pirmoje pasakaitėje „Dagišiaus ir Pilkišės turtai“ daiktų ir rakandų kaupikų žiurkių porelėje atpažinau save su vyru – mes irgi kaupiame reikalingus ir nereikalingus, naujus ir senus, sveikus ir sulūžusius daiktus. Jų prisikrovėme tiek, kad kambariuose liko tik praėjimai mums, buto gyventojams. Visai įdomu skaitant knygą pažvelgti į save iš šalies.
Vis žavėjausi autorės fantazija ir įdomiomis mintimis, šiltai ir su meile pavaizduotais pasakėlių veikėjais. Ak, taip, maloniam skaitymui dar labai padėjo lengvos ir žavingos Irminos Dudėnienės iliustracijos. Visa knygutė tokia vaikiška ir... vasariška. Taip ir norisi eiti su vaikais į gamtą, stebėti gyvūnėlius. Kai kurias pasakas prieš miegą skaičiau jauniausiam sūnui.
Pasakaitė „Kitokia svirplelio diena“ man buvo labai artima, nes aš irgi dažnai jaučiuosi esanti pilkos kasdienybės ir rutininių pareigų gniaužtuose, pavargusi nuo pernelyg ankstyvo kėlimosi ir skubėjimo į darbą. Tik savaitgaliais pereinu per miestą ir pasigrožiu juo. Svirpleliui pasisekė – vietoj nuobodžios, slegiančios kasdienybės jis sugebėjo susikurti nors vieną kitokią ir tikrai gerą dieną. Tądien jis sutarė susitikti su drauge ir nekantriai to laukė. Tas laukimas ir nuspalvino Aniceto dieną. Pravartu ir mums dažniau prisiminti, kad iš tokių „smulkmenų“ susideda mūsų diena ir dažniausiai mūsų valioje padaryti ją spalvotą ir džiaugsmingą.
Ačiū Urtei Uliūnei už malonias akimirkas, praleistas su jos knyga!
Eglė Veita