Kai lauke šlapdriba, pats laikas dovanoms.
– Ką mums teta atnešė? – puola pasitikti laiškininkės keturmetis Saulius.
– Knygutę, – paduodu jam siuntinį.
– Naują? Galim paskaityt???
– Gal iš pradžių išpakuokime? – pasiūlau.
– Ir aš, ir aš! – aplink šokinėja broliukas Linas.
Minutėlė popieriaus taršymo ir jau skaitom naują leidyklos ,,Nieko rimto“ knygą ,,Makaronai sniego žmogui“.
– O koks berniuko vardas?
– O kodėl jis makaronus sudėjo į skardinę?
– O skardinė neišsipils jo kuprinėje?
– O kodėl panelė Inga tokia baisi?
– O kodėl ožka pati nelipa ant kalno?
Čia vis Saulius. Nors beveik trimetis Linas irgi neatsilieka:
– O kodėl toks didelis veidas?
– O kodėl akys dvi?
– Kodėl Ramunė turi gėlytę?
– O sniego žmogus valgo sniegą?
Ir taip be galo. Knygelė labai gražiai eiliuota, puikios iliustracijos. Jei skaitytum tik tekstą, perskaitytum labai greitai. Bet mums reikia išsiaiškinti visus pabaisų giminystės ryšius, valgymo ypatumus, grožio procedūras, buities ir higienos klausimus. Skaitom ilgai.
– Na kaip, patiko knyga? – klausiu savo berniukų.
– Taip, – tiesiai šviesiai sako Linas.
– Galiu su ja miegoti? – Sauliaus atsakymas viską pasako.
Trys dienos, bet knygą perskaitėme jau 5 kartus. Ir jau net makaronų virėme. Skanaus skaitymo visiems!
Saulius, Linas ir mama Vilma