NEREALIOJI KARVĖ
 
Pažįstu aš daugybę kietų karvių,
Gelsvai žalų, rausvai margų, juodai baltų.
Tikiu, ir Tu turi draugų jų tarpe.
O ar pažįsti tu Mamulę Mū?
 
Karvytė Mū – tarsi didžiulis uraganas.
Tarsi vulkanas! Ar abu kartu...
Čia dviračiu važiuoja, čia jau šokti mokos,
O čia, žiūrėk, jau nardo su būriu vaikų.
 
Ir kas neleis jai pažvejoti?
Arba sutrypti tango? Kaip šaunu!!!
O ar girdėjote, kad karvė knygeles skaitytų?
O taip! Tai gali tik Mamulė Mū.
 
Draugužė Varna – kartais pesimistė,
Krypuoja galvą, stebis ne juokais,
O karvė pasiruošusi su ja skraidyti,
Kad jai įrodytų, kad nusiteikusi rimtai.
 
Ir kam mums reikalingos tokios karvės,
Kurios nuobodžiai šlamščia žolę visą laiką,
Mums reikia super duper Žalmargėlės,
Kuri įsuktų savo vėjyje kiekvieną vaiką.
 
Jei dar jos nepažįsti – verta paieškoti,
Gyvena ,,Nieko Rimto“ lankose.
Svajoja dūkti ir – tiesiog gyventi,
Kai knygą vaikas laiko rankose.

Saulius, Linas ir mama Vilma