– Mama, aš noriu turėti Varnos kostiumą! Pati pasidarysiu! – tarėSofija, kuomet baigėme skaityti naujumu kvepiančią J. Wieslander knygą „Mamulė Mū plaukioja“.
Šį kartą garsiausia (ir turbūt linksmiausia) Švedijos karvė panoro išbandyti miesto baseino malonumus, laimėti Eksperto medalį, nuplaukti dvidešimt penkis metrus gilumoje, pasikaitinti pirtelėje ir įgyvendinti daugybę kitų neabejotinai karviškų užsiėmimų. Šalia visada ištikimai suka ratus, dalina patarimus, stebisi keturkojės nutrūktgalviškumu Mamulės Mū draugė Varna.
Sofija, sužavėta šios draugystės, nutarė pati pasigaminti juodašvarkės Varnos sparnus ir galingą snapą bei nupiešti Mamulę Mū, svajojančią apie žydrą baseino vandenį ir purslus.
Linksmos ir įkvepiančios knygos – taip būtų galima apibūdinti Mamulės Mū knygų seriją. Žinia, tai ne visada palanku tėvams, skaitantiems šias optimistiškas ir išdykusias istorijas prieš miegą, nes vaikų galvose neretai pradeda krebždėti mintys, nevedančios į sapnų karalystę. Bet užtat kiek smagumo!
Knygos, kurios įkvepia – svajoti,galvoti apie draugystę, konstruoti, kurti, šypsotis, pasakoti istorijas, o gal net plaukti arba skristi – pačios geriausios knygos.
Žinoma, be visų nuostabių ir, rodos, lengva ranka su šypsena kurtų S. Nordqvisto iliustracijų tekstas vaikams – ypač mėgstantiems piešti –nebūtų toks magiškas. Tokius žodžio ir vaizdo derinius džiugu kasvakar atsiversti ne tik mažiesiems, bet ir jų tėvams. Ačiū Mamulei Mū užrudeniškos kasdienybės nuspalvinimą!
Nuotraukose – Sofija su pačios pasigamintais Varnos sparnais bei snapu ir piešinys apie Mamulės Mū svajonę.
Mama Deimantė
 |