Ar kada nors valgėte džiovintą slyvą? Tikriausiai taip. Bet ar tuo metu pajutote ką nors neįprasto? Pavyzdžiui, kad staiga norite aprėkti kaimyną, balkone ramiai džiaustantį skalbinius? Greičiausiai ne. O naujoje leidyklos „Nieko rimto“ knygoje „Raganiukė Gūdžiojoje girioje“ ežiai, privalgę džiovintų slyvų, tampa nemandagūs. Tačiau pati istorija ne vien apie ežius.
Tai istorija apie mažą Raganiukę, kuri nusileido į girią skraidančiu arbatinuku su prikabintu balionu ir sujaukė girios gyvenimą. Visiems girios gyventojams krėtė vis naujus pokštus. Padarė, jog voverę vaikytųsi riešutai, ežiuko spyglius pakeitė į gėlių žiedelius, privertė miegapelę užsidėti žalius marškinėlius ant galvos ir elgtis kaip kiečiausiai medžiotojai.
Raganiukei nesisekė prisitaikyti prie girios tvarkos ir gyventojų, o šiems buvo sunku suprasti Raganiukę ir jos keistus raganiukiškus poelgius bei posakius. Tačiau neilgai trukus dalykai pradeda keistis. Nauja vieta nebeatrodo tokia baisi, o su jos gyventojais įmanoma susidraugauti. Raganiukė pamažu tampa miško žvėrelių drauge ir netgi padeda jiems išspręsti keletą problemų – pavyzdžiui, ką daryti su visus gąsdinančiu Niršliu. O pačiai raganiukei pakliuvus į bėdą, visi girios gyventojai ateina pagalbon. Galiausiai šeimos ilgesys nugali ir raganiukė, gavusi prosenelės laišką, iškeliauja namo. Tačiau nors atvykdama ir sujaukė girios žvėrelių gyvenimus, ji išskrenda visų mylima.
Tai istorija apie tai, kad net ir sunkiausiai suprantamas asmuo yra vertas mūsų laiko ir pastangų jį perprasti. Apie tai, kad būti keistiems nėra blogai, o viena kita maža išdaiga tik praskaidrina visiems dieną. Svarbu nepersistengti. Juk niekas nenori būti nemandagus.
Taura Šitkauskaitė
