Skaitytojai rekomenduoja

Pasirengę kelionei? Pasiruošę šiurpiausioms siaubų istorijoms? Šįkart jų bus ne šiaip klausoma. Šįkart patys klausytojai galės tapti pagrindiniais veikėjais. Nebaisu? Nieko tokio, dar pasidarys. Bet juk mes ne kokie kinkadrebiai, ką? Važiuojam!

Paulas van Loonas jau neblogai žinomas Lietuvos skaitytojams. Siaubo istorijų bei fantastikos mėgėjams jis net ne šiaip žinomas; šitiems narsuoliams bei išmoningų pasakojimų gerbėjams jis jau senas geras pažįstamas, su kuriuo spėta ir paslaptinguoju autobusu pasivažinėti, ir į mistiškąjį Raveleiną nukakti. Kiek girdėjau, nepatenkintų kelionėmis nebuvo. Arba tiems nesusipratėliams kas nors pakeliui nutiko. Bet net jei ir taip, tai patys kalti. Tikriausiai.

Pats van Loonas, kaip Siaubų autobuso kūrėjui ir priklauso – nepėsčias. Baigęs dailės akademiją nusprendė, jog rašyti istorijas jam įdomiau nei piešti ir jau spėjo parašyti virš šimto knygų. Ir, kas keisčiausia, ne kokių skubotų ir niekam tikusių rašliavų, o istorijų, kurias vaikai ir paaugliai ryja pasičepsėdami, Nyderlandų kritikai apdalija apdovanojimais, o vietiniai režisieriai ima ir pastato pagal jas kokį filmą. Be to, van Loonas groja gitara ir turi savo grupę. Ne veltui jo veikėjai klauso ir Metallicos, ir Guns n' Roses. Nerašysi juk apie tai, kas tau pačiam neįdomu.

O dar rašytojas viešumoje nesirodo be tamsių akinių ir juodų drabužių. Galbūt tai, kad šiurpiojo rašytojo Nonvalo iš „Siaubų autobuso“ serijos pavardė yra paties van Loono pavardės anagrama yra ne šiaip sutapimas? Gal jo akys irgi raudonos? Tiesa, lietuviškame vertime Onnovalas pametė vieną „O“ raidę ir virto Nonvalu. Gal kad būtų paprasčiau ištarti? Antanas Gailius – patyręs vertėjas, turbūt žino, ką daro, juk jo verstas tekstas sklandus, skaityti malonu. Tiesa: perskaičius visą knygą, galima rasti dar vieną veikėją, kurio pavardė – taip pat Paulo van Loono anagrama. Ir sužinoti, kaip jam baigėsi po to, kai per savo tingumą įsivėlė į gana pavojingą istoriją.

Van Loono kūriniai tiesiog knibžda įvairiausių nakties padarų – šmėklų, vilkolakių, vampyrų... Tik ne tų blizgančių, aišku. Tų padorių, save gerbiančių monstrų, kurių nesinori susitikti pakeliui į parduotuvę. „Siaubų autobuso“ seriją verta skaityti dar ir dėl nesibaigiančios rašytojo išmonės – nuo vaikystės domėjęsis siaubais, Paulas van Loonas žino, kaip pradžiuginti jauną, bet jau šiurpuliukų išalkusį skaitytoją. Pradžiugina jis ir tiesiogine šio žodžio prasme – ko gero, dar nė viena jo istorija neapsiėjo be humoro.

Ir be dalykų, apie kuriuos žinoti naudinga. Perskaičius „Siaubų autobusą 3“, paaiškėja, kaip atsiranda šmėklos, kas blogo gali nutikti, jei per daug įsitrauksi į kompiuterinio žaidimo pasaulį ir kokie pavojai gali slypėti stebuklinguose amuletuose, kuriuos dovanoja nepažįstamieji. O apie ypatingą siaubūnų porūšį – tokius vampyrų giminaičius, kurie siurbia vaikų kraują, kad atjaunėtų – dar svarbiau žinoti iš anksto. Dėl visa ko. Jei kartais toks padaras užsimanytų jus pasigrobti.

Sakote, per baisu? Nieko tokio. Kas skaitė bent vieną iš Siaubų autobuso istorijų, žino, kad drąsa – geras ginklas, tačiau kartais dar svarbesnė baimė. Tik nereikia leisti jai pavirsti į paniką. Tinkamai suvaldyta baimė pažadina budrumą ir savisaugą. Ji leidžia išgyventi ir laiku išsigelbėti iš visokių klaikybių. Pavyzdžiui, ką daryti, kai po tavo namus vaikšto pats tikriausias zombis? (Taip, atsakymas, ko tokiu atveju imtis, yra knygoje „Siaubų autobusas 3“. Knygose apskritai yra daugybė atsakymų į gyvybiškai svarbius klausimus, tad jas skaityti verta ne tik todėl, kad tai žvėriškai įdomu.)

Regis, tam ir skirtos Paulo van Loono istorijos – kad drąsieji pasitikrintų, ar tikrai jie tokie bebaimiai, baikštieji padrąsėtų, atsargieji sužinotų naujų dalykų, kurių reikia saugotis... O kiti? O kiti irgi kviečiami kelionėn, kad pamatytų, jog fantazijai ir nuotykiams ribų nėra. Tai kaip, ar visi sulipot? Važiuojam!

Beje, ar matėt rašytojo dukrelės pieštą vampyrą knygos gale? Žmogus, kurio vaikai nuo ketverių metų paišo tokius sutvėrimus, garantuotai žino, kaip siaubą pateikti patraukliai. Skaitytojai, užaugę su „Siaubų autobusu“, jums šį van Loono sugebėjimą patvirtins.

Eglė Devižytė