Skaitytojai rekomenduoja

Mielas, mažas meškiukas, „jo kailiukas minkštas ir švelnus it šilkas, nosytė švytinti it saga“, paltukas patįsęs, kepurė raudona, su skyle, lagaminiukas aptriušęs su užrašu „Greičiau į kelionę“. Ir štai toks keleivis pats vienas ir dar be bilieto sugebėjo atvykti iš Slaptingojo Peru į Didžiąja Britaniją. O kad netektų kęsti alkio, jis visą kelią laižė marmeladą (maža paslaptis – meškinai labai mėgsta marmeladą). Ir nežinia, kas tokiam būtų nutikę, jeigu ne Braunų šeima, pastebėjusi jį stotyje ir paslaugiai pasiūliusi pastogę.

Tik priimti gyventi meškiuką – iššūkis. O jei dar jis – didelis smalsūnas? Tada dvigubas iššūkis, bet ir dvigubas džiaugsmas, nes Pedingtonas, kaip sakyta, labai mielas ir mandagus. Tai pastebi net santūrioji Braunų namų tvarkytoja ponia Berd. 

Ir nors jam labai labai patinka Braunų sodas – „tokia tyli ir rami vietelė, kad negalėjai patikėti, jog gyveni didmiestyje – pačiame Londone“ – bet nusėdėti vietoje meškiukui niekaip nepavyksta. Juk reikia tiek daug pamatyti – karališkuosius rūmus ir garsųjį sodą, zoologijos sode gyvenančius nematytus žvėris. O čia dar sodininkų konkursas ir netikėtai atrastas pomėgis tapyti lauke. Veiklos pilna kiekviena diena ir laiko atrasti galima nebent skrebučiams su marmeladu bei arbatėlei – ši britiška tradicija meškiukui, regis, iškart patiko. Bet vos puodelis ištuštėja, metas imtis naujos veiklos, nes Pedingtonui, kaip ir kiekvienam mažyliui, tyrinėjimas – kasdienė būtinybė. Tik svarbu visur ir visada išlikti mielu, mandagiu – tada ir aplinkiniai yra draugiški bei paslaugūs. Kai tai žinai, tada nieks nebaisu.

O vakare, po linksmos istorijos, kai akys merkiasi miegui, viduje sukirba mintis, kad visgi svarbiausia tai, jog šešiose istorijose pasakojama apie iš pirmo žvilgsnio tokį paprastą padarėlį – meškiuką, kuris dažnam pasirodo netgi panašus į naminį gyvūnėlį. Bet kai kam jis nėra tiesiog žaisliukas, o lygiavertis ŠEIMOS NARYS. Taip, taip, knygelės autorius Michalelis Bondas moko kiekvieną, didelį ir mažą, pamilti tuos, kurie nedidučiai, švelnūs, minkšti it šilkas ir visada reiškiantys daugiau, negu atrodo prašalaičiams ar paniurusioms tetoms. Būtent dėl to Pedingtonas – daugybės daugybės vaikų meškiukas, neatsiejamas nuo skaitinių prieš miegą ir spalvotų sapnų jau ne vieną dešimtmetį. Jis moko, drąsina, pataria, linksmina ir skleidžia tą nepaprastą gerumą, kuriam nė vienas negali atsispirti.

„Vienas maloniausių dalykų rašytojo gyvenime yra tai, kad niekuomet nesijauti vienišas. Visur ir visada kartu – tavo sugalvoti veikėjai. Aš save laikau laimingu žmogumi, nes su manimi visada ir visur – meškiukas Pedingtonas“, − patikina ir M. Bondas. 

Agnė Skučaitė−Leonavičienė