Kas gali būti smagiau už nuotykius, išgyvenamus kartu su troliais Mumiais? Seniai su vaikais atradome jų slėnį, kuriame smagu žaisti, mokytis, tyrinėti, pramogauti, net užmigti žiemos miego, o prabudus pavasarį nekantriai laukti sugrįžtančio Snusmumriko. Ilgokai jaukinomės tik šiurpiąją Morą, tačiau net ir ji ilgainiui tapo vis dažnesnė mūsų piešinukų herojė. O į namus atkeliavus naujai knygelei „Trolių Mumių slėnio paslaptys“, kurios viršelyje ji įsitaisiusi kartu su kitais paslaptingais šio slėnio gyventojais, vaikai jos visiškai nebebijojo...
Tad štai jau kelintą vakarą migdydama savo mažuosius vis mėginu įsiūlyti jiems paskaityti ką nors kita, nes „Trolių Mumių slėnio paslaptis“ perskaitėme iškart, vos naujoji knygelė apsigyveno mūsų namuose. Tačiau visos siūlomos istorijos grįžta į lentyną (nebent sutikčiau paskaityti „Trolius Mumius“ ir „dar ką nors“), o mes ir vėl dalyvaujame trolių Mumių vidurnakčio blynų puotoje.
Sekmadienio rytą vos praplėšę akis prašome tėčio paskaityti apie trolių Mumių malkinės paslaptį. Ir klausomės taip ausis ištempę, tarsi pirmą, o ne penktą kartą apie ją girdėtume. Tiesa, mandarinų skonis mums seniai pažįstamas, tad čia jau kraipome galvas, kaip galima baimintis juos valgyti ar naktimis budėti laukiant, kol šie oranžiniai vaisiai sunoks. Dar pasvarstome, ar pavyktų vasarą jų užsiauginti ant komposto krūvos savo kaime. Nes juk moliūgai ten puikiai derėjo! Na, o tam, kad įmintume, kas gi slepiasi po „Dykadienio“ kodu, matyt, turėsime dar ne vienąsyk perskaityti šią pamokančią istoriją. 
Sušokę Freken Snork šokį, įsitaisome ramiai pasiklausyti, kokie „labiausiai migdantys dalykai“ padeda trolių Mumių slėnio gyventojams vakarais persikelti į sapnų karalystę. Dar keletą minučių pasikalbėsime apie tai, kas užmigti padeda mums. Neabejoju, kad kol už lango ramiai supasi baltos snaigės, mažiesiems sapnus prisišaukti padės ir dar kartą su senais draugais išgyventi įspūdžiai.
Mama Agnė