Skaitytojai rekomenduoja

Žaisminga, nuotaikinga, be galo spalvinga knyga apie ruošimąsi  Kalėdoms.

Trumpai apie siužetą. Nykštukas Vilė turi rūpestį – ką padovanoti Kalėdų Seneliui? Štai ką sugalvojo – nusprendė nudžiuginti Kalėdų Senelį padovanodamas kasdien po dovaną. O iki Kalėdų belikę tik 12 dienų, taigi 12 dovanų.
Pirmą dieną nusprendė sutvarkyti kalėdų senelio kambarį, o pagal jo jėgas ir norus ne viskas taip paprasta – net pro duris netelpa, kiek nori nudirbti ir daiktų išnešti, kitą dieną – išpylęs 10 kibirų vandens prie Kalėdų senelio namo, įrengė čiuožyklą. O kai Kalėdų Senelis žengė pirmą žingsnį iš namų – buvo tikras didelis netikėtumas su dideliu BUM. Nykštukas Vilė tiek stengiasi, kad kartais neįvertina savo jėgų ir kasdamas sniegą pats įsmunka į pusnį ir pradingsta – tai dar vienos dienos Kalėdų Seneliui dovana. Ir taip kasdien po netikėtumą skaitytojams ir Kalėdų Seneliui.

Tekste daug žavesio ir šypsenų keliančio humoro. Didelis pliusas tai, kad knygoje skiepijamos vertybės vaikams – Vilė tvarko kambarį taip lyg skatindamas ir mokydamas skaitytojus tvarkyti savo kambarius, valyti dulkes, išnešti daiktus ir pan. Skatinama mankštintis, dirbti darbus – kasti žiemą sniegą. Parodomas ne tinginių, o labai darbščių ir aktyvių nykštukų Suomijos miestelis Korvatunturis.
Pats nykštukas Vilė – išradingas, kūrybingas. Nykštuko mintys vaikiškos, juokingos, labai nuoširdžios ir kasdieniškai paprastos. Knygoje pilna pozityvo. Skaičiau su vaikais ir visi juokėmės. Net knygos veikėjai nykštukai ir pats Kalėdų senelis džiaugiasi kiekviena smulkmena, net nedidelėmis nesėkmėmis. Na ir kas, kad Kalėdų Senelis pargriuvo tik žengęs žingsnį ant čiuožyklos po jo namo  durimis, na ir kas, kad Vilės atneštas sniego elnias tą pačią akimirką virto balute. O kiek džiaugsmo suteikė Kalėdų Seneliui akvarele pieštas ir dar neišdžiuvęs varvančiais dažais atneštas Vilės piešinys!  O tyčia sustabdytas miestelio laikrodis tik suteikė galimybę visiems nykštukams išsimiegoti. Yra ko džiaugtis visada ir visur. 

Knygos iliustracijos – fantastiškos, juokingos, didelės, su be galo daug smulkių detalių bei personažų smalsioms vaikų akytėms. Kaip ir nieko stebuklingo, įprastos erdvės – įrankių dirbtuvė, nykštukų miegamasis, virtuvė, o iliustratoriaus nupiešta taip, kad akių neatitrauksi. Iliustracijose mano vaikai smagiai ieškojo ir stebėjosi, kaip smulkūs gyvūnėliai smagiai gyvena su nykštukais: pelytė besmegenyje urvelį įsitaisė, kitame puslapyje pelytė miega nykštuko apsiausto kišenėje, kitas gyvūnėlis smagiai jaučiasi kalėdinių dovanėlių kojinėje... Vienoje iš iliustracijų nupieštas katinas laimingas neša žuvį, o ant jo uodegos prikabintas dar ir balionėlis – tikra laimė. Ir, atrodo, niekas neskuba, visi laimingi daro tai, kas jiems patinka. Šeimininkės leidžia ir draugais laiko virtuvėje vaikščiojančius katinėlius, paukštelius, pelytes. Štai vienas katinas jau pasičiupo tik ką iškeptą pyragaitį ir laimingas eina į šalį, šuniukas net prijuostėlę po kaklu pasiriša prieš valgydamas meduolį...

Knygą rekomenduosiu visoms savo draugėms, turinčioms vaikus. Knygą perskaitėme su vaikais lapkričio vidury, tačiau tikrai žinau, kad vėl čiupsime labai greitai į rankas vėl. Tiesiog pasiilgau smagių piešinių, kalėdinės dvasios, kurią kuria juokinga nykštukų buitis.

mama Laura (Mamos dienoraštis)