Skaitytojai rekomenduoja

Geros literatūros ir pasakų tikslas yra ne tik supažindinti jaunuosius skaitytojus su fantazijos ir nuotykių teikiamais malonumais, suteikti skaitymo džiaugsmo. Svarbu ir parodyti negražiąsias gyvenimo puses bei kaip galima spręsti sudėtingas situacijas: tėvai kartais palieka namus, našlaičiams tenka badauti ir net ištikimiausi gali išduoti. Naujausioje ir užburiančioje amerikiečių rašytojos Kate DiCamillo, skaitytojams jau pažįstamoje iš kūrinių „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“, „Pasaka apie Desperą“, „Jei ne Vinis Diksis“, knygoje „Reimė“ dera ir nuotykiai bei vaikiškas entuziazmas, ir tikroviškos problemos, su kuriomis kartais susiduria vaikai.

Knygoje veikia pagyvenusi moteris, kuri kasdien maitina gulbių pulką ir dešimtmetei herojei Reimei Klark atrodo tarsi iš pasakos. Mergaitė, žvelgdama į gulbes šeriančią moterį, mano, kad tai „pasaka, kurios dar niekas nepasekė“. Tokia knygos pradžia − lyg žavus pažadas. Kate DiCamillo nė kiek nenuvilia, jį įgyvendindama. Ši pergalinga ir reikalinga knyga, surėdyta iš trumpų, vaizdžių skyrių ir padabinta aiškia, švelnia proza, atskleidžia vaikystės žavesį ir tuo pačiu nenutolsta nuo sudėtingų gyvenimo temų: kas nutinka, kai vaikai paliekami likimo valioje ar išnaudojami. 

Knygos „Reimė“ veiksmas vyksta 1975 m. vasarą. Neįprasta mergaičių trijulė ruošiasi varžytis dėl nuostabaus „Centrinės Floridos padangų“ mažosios mis titulo. Besimokydamos sukti lazdeles, jos susidraugauja. Nerami ir jautri Reimė tikisi laimėti karūną, išgarsėti ir taip susigrąžinti savo tėtį, kuris pabėgo su burnos higieniste. Angeliškos išvaizdos našlaitė Luiziana Elefantė, vargingai gyvenanti su senele, siekia piniginio prizo. Ji įsitikinusi, kad laimėjusi galės išvengti vargšų prieglaudos ir paslaptingosios Maršos Džin gniaužtų. Šaltakraujiška, apsukri Beverlė Tapinski, buvusios Niujorko grožio karalienės dukra, dalyvauja turėdama tikslą šį konkursą sužlugdyti. Mergaitės patiria daug nuotykių, prikrečia išdaigų ir prisiekia visuomet gelbėti viena kitą iš bėdų.

Buvusi Jaunųjų skaitytojų literatūros ambasadorė, „Newbery“ garbės laureatė už knygą „Jei ne Vinis Diksis“ ir dviejų „Newbery“ medalių laimėtojų autorė, Kate DiCamillo knygoje „Reimė“ lengvai ir su humoru parodo, kad suaugusieji daro klaidas, o vaikai privalo išsiugdyti stiprų pasitikėjimą savimi ir priimti save tokius, kokie yra. Rašytoja elegantiškai pagrindžia drąsius veikėjų poelgius ir atskleidžia verdančias mergaičių emocijas. Su užuojauta ir taktiškai DiCamillo rašo apie vaikystės traumas ir suaugusiųjų klaidas.

Trys mergaitės leidžiasi į nuotykių pilną kelionę: ieško dingusios bibliotekos knygos, pavagia sukimo lazdelę ir mokosi puoselėti daug darbo reikalaujančią draugystę. Luiziana, kuri galbūt (o gal ir ne – ši mergaitė nuolat pasakoja pačios įsivaizduotas istorijas) yra labai žinomų cirko akrobatų dukra, yra viena įdomiausių autorės personažių, kurios fantazija ir išmone norisi gėrėtis kiekviename puslapyje. Kai Luiziana draugių paklausia: „Ar kada nors gyvenime jums teko suvokti, kad viskas, visiškai viskas priklauso tik nuo jūsų?“, skaitytojas supranta ne tik jos širdgėlą, bet ir jos ryškios vaizduotės gebėjimus. O kur dar Beverlė, jau du kartus pabėgusi iš namų. Jos gyvenimiška išmintis nestebina, tačiau mergaitei meluojant apie tai, kaip įsitaisė mėlynę po akimi, nepajusti jos pažeidžiamumo tampa neįmanoma. O kartu ir didelės pykčio bangos bei tebesivystančios nuožmios stiprybės.

Tačiau Reimė Klark yra ta, kuri savo plačia siela, nepalaužiama drąsa ir tvirtumu laimi daug daugiau nei kažkokios mažosios mis titulą. Jos drąsa ir gebėjimas draugauti – puikus pavyzdys tiek mažiems, tiek vyresniems skaitytojams. 

Lazdelės sukimas reikalauja daug susikaupimo, kartu suprantant, kad laikyti ją visada reikia šiek tiek toliau nuo centro. Rašytojos pasakojimuose irgi galima atrasti kažką nuostabiai išsibalansavusio. Tai leidžia jos veikėjams spindėti ir siekti daugiau. Kate DiCamillo šią istoriją, paremtą jos pačios prisiminimais iš vaikystės, įvardijo kaip „plaukiančią tiesiai iš širdies“. Kokia nuostabiai graži ir dosni toji širdis. 

Ernesta