Ugniaus gyvenime Mamulė Mū atsirado jam dar neturint metukų – kartu su knyga „Mamulė Mū supasi“. Pirmiausia susipažinome su veikėjais ir aplinka kartu vartydami knygą ir aptardami paveikslėlius (karvė, varna, ūkininkas, miškas, grybai, sūpynės...). Jis labai mėgo ir vienas pats pažiūrėti knygutę, o emocijos būdavo labai įvairios. Kai jau mokėjo kalbėti, berniukas prašydavo manęs, kad sekčiau pasaką „iš burnos“ (savais žodžiais). O kai paaugo, išmoko klausytis teksto ir tai darydavo labai įdėmiai. Kai gulėjome su Ugniumi ligoninėje, atvažiavęs aplankyti tėvelis padovanojo jam knygą „Mamulė Mū skaito“ – vaikas nepaprastai nudžiugo. Tuomet ją ir kitas dvi turėtas „Mamulės Mū“ serijos knygeles skaitydavau keletą kartų per dieną. Taip turbūt Mamulė Mū su Varna berniuką gydė. Kartais, kai jau bandydavau sutrumpinti ir praleisti dalį teksto (nes pačiai jau nebelabai norėdavosi skaityti n-tąjį kartą, kelias dienas iš eilės), jis pastebėdavo, kad skaitau ne taip, kaip parašyta, ir gaudavau pylos, tad tekdavo skaityti nieko nepraleidžiant. Kitas knygas apie Mamulę Mū, kurių neturime namuose, reguliariai skolinamės iš bibliotekos. Ugnius iki šiol dar pirštuku bado rodydamas knygos ketvirtajame viršelyje, kokias knygas ir kompaktines plokšteles turi, o ko jam dar trūksta šioje kolekcijoje.
Mamulės Mū istorijų skaitymas ir klausymas nepaprastai išplėtė jo žodyną. Kasdieniame gyvenime kalbėdamas jis naudoja įvairius neįprastus žodžius ir frazes iš „Mamulės Mū“ tekstų (pvz., „Viso gero, susitiksime po karo“ ir pan.). Jam žaidžiant girdime, kad kartais tiesiog dialogais atpasakoja girdėtus pokalbius. Tai mus su vyru tikrai stebina ir džiugina. Dabar Ugniui – ketveri.
Kai sužinojau, kad greitai pasirodys nauja knyga iš „Mamulės Mū“ serijos, iš karto gerąją naujieną pasakiau berniukui. Su nekantrumu laukėm, kada galėsime ją nusipirkti. Kai jau turėjome knygą namuose, Ugnius ją nešiojosi po namus, vartė vienas, su tėčiu ir su sese, susirinko į vieną krūvą ant savo lovos visas knygeles apie karvę ir varną, laukė, kada galėsiu jam perskaityti. Pirmą kartą skaitėme „Mamulė Mū plaukioja“ prieš miegą. Ugniui labai patiko naujoji istorija. Norėjo, kad skaityčiau iš karto dar kartą. Ji, kaip ir kitos knygos, tokia žaisminga, netikėta, labai sužadinanti vaizduotę. Vaikui buvo ir keista, ir juokinga, kad tikra karvė buvo tikrame baseine, džiakuzi ir pirtyje. Kartu su vaikais. Ugnius bandė įsivaizduoti, kas būtų, jei į baseiną, kur jis eina su tėčiu plaukioti, ateitų ir karvė. Tokia didelė! Žinoma, juokinga buvo ne tik karvė, bet ir Varnos šuoliai, jos greitis, užsispyrėliškas ir pasipūtėliškas charakteris. Aišku, Ugnius jau žino, kad karvė įpratusi elgtis neįprastai, o Varna – kartais draugiška, kartais nelabai, ir kad dar yra labai netvarkinga. Kai skaitėme knygą, buvo klausomasi ne tik teksto, bet ir įdėmiai apžiūrimi ir aptariami paveikslėliai (ką ten ūkininkas veikia, kodėl berniuko pamėlusios lūpos, skaičiavo, kiek yra karvių ir t.t.).
Ugnius taip pat prisiminė, kad turi ženkliuką su Mamulės Mū atvaizdu, susirado ir kelias dienas jį įsisegęs vaikščiojo kaip su medaliu. Aišku, Ugnius vežėsi naująją „Mamulės Mū“ knygą ir bobutėms, ir dedukui, ir krikšto mamai parodyti. Visi artimieji ir draugai žino, kas ta Mamulė Mū.
Dabar Ugnius prie Mamulės Mū pratina ir sesutę, kuriai vieneri. Jos puodukas jau apklijuotas lipdukais su Varna ir Mamule Mū, ji irgi varto knygas, mėgsta kartu su broliu klausyti pasakų iš CD. Auga broliui bendramintė. Jau greit Ugnius pats išmoks skaityti ir, jau įsivaizduoju, su kokiu pasimėgavimu skaitys savo mylimiausios serijos knygas. Visa šeima laukiam naujų šios serijos knygų!
Mama Kristina
