Keliauti kartu su knygos veikėju po stebuklingą pasaulį ir mokytis – dažna gudrybė edukacinėje literatūroje. Nuostabiausia, kad tai tikrai veikia. Iki šiol labai gerai atsimenu pirmą sutiktą tokį veikėją – Kaukutį. Mažas žmogeliukas gyveno pasaulio pažinimo pratybų sąsiuviniuose ir tada dar pradinukę mane sudomino daugybe dalykų. Labai įtraukė linijinis, skirtingus dalykus į vieną sujungiantis naratyvas, įsiminiau smulkias iliustracijas, kurias mėgdavau spalvinti. Neseniai išleistoje knygoje „Mėgintuvėlio kelionės“ susipažinau su labai į Kaukutį panašiu veikėju Mėgintuvėliu. Jis pakvietė keliauti po margą pasakojimo pasaulį ir pažinti svarbius chemijos bei fizikos procesus.
Iki tol nieko negirdėjusi apie autorius, suklusau išgirdusi, kad pirmiausiai Mėgintuvėlis buvo sukurtas autorių sūneliui – taip norėta jį supažindinti su įvairiais mūsų aplinkoje vykstančiais procesais. Kai idėja pasiteisino, nuspręsta tai parodyti ir kitiems vaikams.
Knygos „Mėgintuvėlio kelionės“ struktūra labai paprasta: kartą iš laboratorijos išsprukęs smalsus Mėgintuvėlis keliauja oro balionu, sustoja pievoje, prie vandens ir oloje. Gamtos reiškiniai jam primena chemijos eksperimentus, kuriuos siūlo išbandyti patiems. Pristatomi pagrindiniai laboratorijose naudojami indai, būtinos saugos taisyklės, trumpai ir aiškiai aprašytos sudėtingesnės sąvokos. Kiekvienas eksperimento etapas iliustruotas (iliustratorė – Ieva Vičienė).
Taip pat pasakojama apie pievų gėlės, vabalus, vandens gyvius ir paukščius. Eksperimentai padeda geriau suprasti, kodėl pakyla oro balionas, burbulo paviršiuje matome vaivorykštės spalvų spektrą, kaip vyksta ugnikalnio išsiveržimas, susiformuoja kristalai ir panašiai.
Man labiausiai patiko Mėgintuvėlio eksperimentai su slaptaisiais nematomais rašmenimis – abu būdai. Tai labai gera idėja žaidimams. Taip pat laivelių lenktynės – vienu metu gali žaisti visa šeima arba būrelis draugų.
Ši nedidelė knyga, manau, labai sudomintų pradinukus, bet mūsų keturmetis jau dabar su didžiausiu malonumu dalyvavo naminiuose eksperimentuose ir čia pat kūrė Mėgintuvėlio nuotykių tęsinius. Pirmiausiai skrido buteliukas, vėliau vyrai ėmėsi meistrauti naminį ugnikalnį. Ne viskas pavyko iš pirmo karto, bet visa tai dėl polinkio improvizuoti. Kai įsiskaitėme į instrukcijas, eksperimentai pavyko puikiai.
Svarbiausia suteikti vaikui pasitikėjimo ir galimybę pačiam išbandyti – tai patrauklus būdas mokytis, pažinti. Tuo pačiu ir labai gera idėja tėvams, auklėtojoms bei mokytojoms, ką įdomaus, linksmo ir naudingo nuveikti. Smagu vien pagalvojus, kiek naminių ugnikalnių netrukus sušnypš namuose.
Agnė Skučaitė-Leonavičienė