Esama vaikų, kurie mieliausiai skaito pasakas, kiti įspūdžių ieško siaubo istorijose, treti renkasi tik tas knygas, kurios priverčia kvatotis iki nukritimo. Mergaitės jautrios jausmingoms istorijoms, berniukai neatsiplėšia nuo veiksmo kupinų romanų. Kiek vaikų, tiek ir nuomonių, poreikių, pageidavimų. Tačiau kai kurios knygos panaikina ribas tarp berniukų ir mergaičių, bei tarp skirtingų skonių.
Vieną tokių knygų šį mėnesį išleido leidykla „Nieko rimto“. Tai – Jakobo Martino Strido „Nepaprasta milžiniškos kriaušės istorija“, kuri puikiai tiks vasaros atostogoms, kai nuotykių trokštama labiau nei bet kada.
Istorijos autorius – danų karikatūristas J. M. Stridas ne tik iliustravo knygą, bet ir pats parašė jai tekstą, o knygos, kurių žodžius ir vaizdus kuria tas pats autorius, paprastai pasižymi vientisumu, teksto ir iliustracijų harmonija. Anksčiau dirbęs su politinėmis karikatūromis, dabar Jakobas kuria vaikams ir daro tai labai sėkmingai. „Nepaprasta milžiniškos kriaušės istorija“ – kol kas pirmoji karikatūristo knyga, išleista Lietuvoje, tačiau jos iliustracijos puikiai atspindi visą menininko braižą.
Detalūs piešiniai ne tik papildo pasakojimą, bet ir tampa jo dalimi. Personažai tokie gyvi ir išraiškingi, kad pasibaigus pastraipai paveikslėliai pasakojimą tęsia toliau. Iliustruotojas suteikia galimybę paklaidžioti po miestelį, apsidairyti pagrindinių herojų namuose, ištyrinėti Kriaušės interjerą ir net žvilgtelti į Jūrų pabaisos vidų. Jei tekstą perskaityti dar galima pakankamai greitai, tai prie iliustracijų bus ką veikti gerokai ilgiau. Tačiau, kaip jau minėjau, verčiau neatskirti šių knygos dalių ir mėgautis tekstą papildant spalvingais piešiniais.
Tuo labiau, kad tekstas ne mažiau vertingas nei iliustracijos. Iš pirmo žvilgsnio gan paprasta istorija vaikams turtinga temomis ir stilių įvairumu.
Prasideda ji paslaptingai – nuo laiško butelyje ir vienos mažos sėklytės. Šiai išaugus į milžinišką kriaušę, nuotykiai jau pasipila nesustabdomai. Kiekvienas skyrius pateikia herojams iššūkių, reikalaujančių drąsos ir sumanumo. Tai ypač aktualu skaitytojams berniukams. Juos, ypač nelabai susidraugavusius su knygomis, atbaido monotoniški, veiksmo stokojantys pasakojimai. Tokiems vaikams Kriaušės istorija – idealus pasirinkimas. Pasakojime netrūksta veiksmo, netikėtumų, šiek tiek techninių elementų ir žiupsnelis šiurpulio. Visi trukdžiai čia įveikiami, o tai, kas iš pirmo žvilgsnio gasdina, pasirodo besą ne taip jau baisu. Ypač, kai pašonėje turi patikimus bendrakeleivius.
Su draugais daug lengviau išsprendžiami net sunkiausi uždaviniai. Tai pateikdamas per situacijas, pasakojimo nuotaiką, autorius išvengė pamokymų ir atviros didaktikos. Nei vienas veikėjas nėra absoliučiai blogas. Net nervingasis, sumaištį sukėlęs vicemeras ar karingieji piratai. Knygose vaikams susiformavusi tradicija viską piešti juodomis arba baltomis spalvomis. Tačiau pamažu ši tendencija keičiasi, dėl ko reikia tik džiaugtis. Gyvenimas ne toks. Visi turi ir gerų ir prastesnių savybių, kartais supyksta ar išsigąsta. Žinoma, šioje istorijoje pasaulis kuriamas pabrėžiant pozityviąją jo pusę, bet sėkmingai išvengiama perdėto meilumo ir švelnybių. Vietoj to pasitelkiamas humoras.
„Nepaprasta milžiniškos kriaušės istorija“ skirta 4–8 metų vaikams. O kuriam mažyliui ar pradinukui nepatinka nuotaikingi pasakojimai? Kažin ar atsiras vaikas, kurio nepralinksmins dėl arbūzų pamišę piratai ir pašėlusios milžiniškos kriaušės gaudynės miestelio gatvėmis. Ši istorija ypatinga ne tik tuo, kad joje persipina nuotykiai, komiškumas ir draugystės tema. Tai kartu ir neformalus vadovėlis, kuris suteiks pirmųjų žinių apie politiką ir profesijas. Ne veltui J. M. Stridas anksčiau piešė politines karikatūras. Skaitant kartu su tėvais vaikai gali išsiaiškinti, kas tas meras, vicemeras, sužinoti pagrindines mieste įsikūrusias įstaigas, suprasti kas už ką yra atsakingas. O kadangi visa tai pateikta smagiai ir dar pagražinta spalvingomis iliustracijomis – įsiminti naujas žinias kur kas lengviau ir įdomiau.
„Nepaprastą milžiniškos kriaušės istoriją“ tikrai galima laikyti gera knyga. Jakobas Martinas Stridas turi neabejotiną talentą apjungti skirtingus žanrus bei temas ir paversti juos istorija, įtraukiančia daugybę žmonių. Tik nesupraskite klaidingai. Kalbu ne apie pop kultūrą, masinančią savo lengvu turiniu ir šaukiančia išore. Anaiptol! Geros knygos sugeba nebūti lėkštos, pritraukti plačią ir margą auditoriją.
Simona Kalvelytė