Knyga  „Pasaulio gyvūnų atlasas vaikams“ nuo pat pirmojo iki paskutiniojo puslapio sužavėjo ir mane, ir mano septynmetę dukrytę. Tai paprastas būdas atrasti, pažinti, pamatyti, įsiminti gyvūnus, kurie drauge su mumis – žmonėmis – gyvena mūsų planetos žemynuose ir vandenynuose.

1. Pažintis su knyga ir pasauliu. Taip sutapo, kad kai tik mūsų namuose atsirado ši knyga, po kelių dienų mudvi su dukra išvykome į Airiją. Tai buvo pirmoji dukros išvyka, laukė ilga kelionė autobusu, lėktuvu, automobiliu, tad nusprendėm šią knygą pasiimti drauge su savimi į kelionę. Ir šis pasirinkimas mūsų nenuvylė. Tiesa, žemėlapį palikome namuose – jis iš karto buvo priklijuotas prie sienos šalia rašomojo stalo. Gyvūnų lipdukai tuoj pat surado savo namus – dukra juos greitai suklijavo ten, kur šie gyvūnai paplitę. Kadangi dukrytė pirmokė ir pradeda skaityti, tai nesudėtingi tekstai su informacija, padedant man – mamai, irgi greitai buvo perskaityti.  Atradimų knygelė – nedidukė, bet atrodo įdomi. Tiesa, jos dar nespėjome atrasti ir atlikti visų užduočių. Bet juk neįdomu viską atrasti vienu metu, ar ne? Atradimų knygelė – puiki priemonė žinių patikrinimui ir susipažinimui su žemėlapiais, čia itin lengva išmokti nustatyti gyvūnų koordinates ir dar kartą įtvirtinti žinias.

2. Gyvūnai iš knygos – pažintis iš arčiau. Yra sakoma, kad geriausiai vaikai pažįsta pasaulį lytėdami ir gyvai matydami. Bet juk visų pasaulyje esančių gyvūnų neįmanoma paliesti ir pamatyti, tuo labiau, kad nemaža jų dalis yra labai pavojingi. Knygoje esančius puslapius ir lipdukus, žinoma, galima paliesti, atrasti, parinkti tinkamiausią jiems vietą. Kelionės metu  mums su dukra pasisekė ir mes su draugais aplankėme akvariumą, kuriame iš arčiau pamatėme krokodilus, smauglius, ryklius, pingvinus ir daugybę kitų Pasaulinio vandenyno žuvų ir žuvyčių. Buvo smagu tuos pačius gyvūnus pamatyti gyvai ir atrasti, kokiame žemyne ar vandenyne jie gyvena.

 

3. Atvirlaiškio kelionė. Knygelės rinkinyje radome 6 atvirlaiškius su linkėjimais iš skirtingų pasaulio kraštų. Ne, Afrikoje mes nebuvome, bet dukrytei labiausiai patiko šio atvirlaiškio gyvūnai, tad viešėdamos Airijoje, nusprendėm nustebinti vieną bendraamžę dukrytės draugę ir išsiuntėme jai atvirlaiškį iš Airijos į Lietuvą. Staigmena pasitvirtino, mažoji draugė buvo ir nustebinta, ir sužavėta. Jos mama tik paminėjo, kad dukra, kuriai siuntėme atvirlaiškį, taip ir nesuprato, ar mes buvome Afrikoje, ar ne. Na, manau, kai susitiksime, mergaitės išsiaiškins ir pasipasakos, kur buvo ir ką matė.

AČIŪ už nuostabią knygą, kuri moko ne tik vaikus, bet ir jų tėvus!

Edita ir Rusnė