Knyga apie vidinius meškinus...
Šią knygą, skirtą ikimokyklinukams, su vaikais skaitėme daug kartų. Mūsų vaikai mėgsta knygas „prisijaukinti“ – išnagrinėja kiekvieną piešinį, susipažįsta su veikėjais, kai kurie bandoperskaityti nors kelis žodžius patys... Prasmės bei pagrindinės idėjos imame ieškoti tik tada, kai knyga jau būna apčiupinėta mažais pirštukais, apžiūrėta iš visų pusių, pauostyta, kartais pakramtyta ir sava.
„Riešutortas“ – knyga, labai paranki tokiems tyrinėjimams. Vaikams patiko, kad knygos pradžioje pristatomi veikėjai – ką jie mėgsta ir nemėgsta bei kuo yra ypatingi. Tokiu pat būdu prisistato ir knygos autoriai – rašytojas Benas ir dailininkė Vilija. Ta proga teko išsiaiškinti, ką reiškia „deminutyvai“, kurių nemėgsta Benas. Pasirodo, mes deminutyvus tiesiog dievinam, o „įkyriai kutenančių megztinių“, kaip ir Vilija, nemėgstam! Vaikams padarė įspūdį, kad žmonės mėgsta arba nemėgsta tokių įvairių dalykų. Tačiau, nors visi esame unikalūs, dėl tam tikrų dalykų turime susitarti rimtai, pavyzdžiui, neimti svetimų daiktų ir nemeluoti.
Labiausiai mus sužavėjo toks dailininkės Vilijos sakinys: „Kiekvienas iš mūsų turime vidinį meškiną ir labai svarbu su juo elgtis draugiškai.“ Va va, su tais vidiniais meškinais mes dar tik bandome susipažinti! Beje, mūsų meškinai irgi kartais meluoja...
Ypač gerai mūsų mažieji įvertino tuos puslapius, kuriuose mažai teksto ir kiekvienam sakiniui yra jį atitinkantis piešinėlis. Veiksmo įspūdį sustiprina paryškintas atskirų žodžių šriftas. Todėl knygą pamėgo ir mūsų septynmetė, kuriai skaityti pačiai dar sekasi sunkiai. Apie tai, kaip draugai valgė riešutus, skaitėme visi drauge garsiai ir daug kartų... Puikus knygos iliustratorės ir maketuotojos darbas!
Pagrindinė knygelės mintis – MELAS VISADA IŠAIŠKĖJA – labai aktuali mažiems vaikams, kuriems riba tarp fantazijų ir melo labai lanksti, o situacijos, kai tave pagauna meluojant, tokios pažįstamos. Vaikai užgniaužę kvapą klausėsi, kaip varniukas su voveriuku bandė visus apgauti. Buvo taip nesmagu – juk jie tikrai nenorėjo...
Ar paimti mamos daiktą nesiklausus yra vagystė? Kodėl taip sunku prisipažinti blogai pasielgus? Koks tai jausmas? Kas yra gėda? Skaitydami knygą vaikai ieškojo ir gavo atsakymus į šiuos klausimus. Emocinis vaikų virsmas buvo prasmingas.
Abiejų autorių debiutas tikrai vykęs! Ir mes, ir mūsų vidiniai meškinai liko pamaloninti. Lauksime naujų knygų!
Jonas, Saulė, Rapolas, Aurimas, Austėja ir mama Vaiva
Oi, ištempkite ausis mažųjų melagėlių tėveliai! Saldi istorija apie tai, kaip meluoti yra negarbinga, gėdinga, o paaiškėjus tiesai – liūdna.
Dėmesio centre du herojai – voveriukas ir varniukas. Voveriuko kambaryje kabantis varniuko paveikslas nekelia abejonių – jie geriausi draugai! Kartu jiems smagu mėgautis ką tik nuraškytais riešutais, tingėti, suptis, meluoti.
Ši istorija mus išviliojo į mišką. Taip taip! Ne tik fotosesijai samanose. Vis sukamės kasdienybėje, pamiršę kiek ramybės ir grožio miške. Kodėl negalime patys prisiskinti riešutų tortui? Pasvajoti sutikti varniuką, voveriuką, zuikį? Gal netyčia užklupsime mus stebinčią lapę (šioje istorijoje lapė mėgsta pasislėpusi stebėti, kas vyksta miške)?
Didelės, kvadratinės knygos man pačios jaukiausios. Labai džiaugiamės, kad ši lietuviška istorija (kūrėjas, piešinių autorė – lietuviai, knyga spausdinta Lietuvoje) atsigulė ir mūsų knygų lentynoje! Knyga labai pravers ir ateityje, kai vaikai pradės patys skaityti, nes tekstas didelėmis raidėmis.
Linkėjimai iš miško! Grįžę ieškosime riešutų torto recepto. Arba bent pyrago. :)
Mama Ramunė