Trys vaikai iš mažo Švedijos miestelio ant ausų sukelia pusę pasaulio žiniasklaidos, Britų muziejų ir visus savo kaimelio žmones. Ir viskas tik dėl to vabalo, kuris vakare sumanė paskraidyti.
Junas, Anika ir jų draugas Davidas pradeda savo vasarą gan nuobodžiai – prižiūrėdami kaimynės ponios Joranson gėles, kol ji išvykusi iš namų. Bet tokiose istorijose visada būna „bet“. Kaimynė, gėlės ir ypač pats namas pasirodo esantys ne tik pilni mįslių, bet ir pavojingi. Jau žengus pro duris Davido širdis pradeda baladotis – jis sapnavo šias duris, ir tą kambarį, ir... visą namą. Tai nebuvo déjà vu jausmas, kai supranti, jog kartą šią vietą jau matei. Davidas vaikščiojo po savo sapną, kurio susapnuoti nenorėjo. Čia turime visų nuotykių istorijų magiškąjį trejetą: Juną, kuris viską ir užverda, jo vyresniąją seserį Aniką, kuri viskuo ir dėl visko rūpinasi, ir Davidą, kurio širdis visada nuveda teisingu keliu. Jie visi skirtingi, tačiau personažams veikiant kartu charakterių skirtumai tampa privalumais – ko nepastebi vienas, tą iškart pamato ir supranta kitas. Būsimasis žurnalistas Junas išbando naujai gautą diktofoną (ir kartu visų aplinkinių nervus) įrašinėdamas kiekvieną ištartą žodį. Bet jo įkyrumas atsiperka, kai viename įraše Davidas išgirsta neaiškius šnabždesius. Bet klausantis garsų pamažu aiškėja atskiri žodžiai, minimi vardai žmonių, kurie gyveno name prieš daugiau nei 300 metų. Tai priverčia vaikus susidomėti namo praeitimi ir tikraisiais šeimininkais. O vasarą nuobodžiaujantys vaikai, kaip taisyklė, tampa labai smalsūs pakvipus kokia senovine paslaptimi, kuri prasidėjo gimtajame miestelyje. Netrukus nauji įvykiai ir atradimai pasipila vienas po kito: randami XVIII amžiuje buvusios namo gyventojos laiškai, kurie atskleidžia šiurpią giminės paslaptį ir atnaujina senovinės egiptietiškos statulos paieškas. O kur dar tos kalbančios gėlės, kurios, atrodo, supranta, kas joms sakoma ir veda vaikus prie naujų užuominų.
Knygoje yra nemažai mistikos, tuo ji primena kitas Maria Gripe knygas. Tokį stilių galima vadinti ir magiškuoju realizmu, kur riba tarp tikrovės ir magijos kartais visai išblunka. Dėl to atsakymai niekada negali būti vienareikšmiai ir galutiniai. Knyga baigiasi nespėjusi atsakyti į visus klausimus ir tvirtai užrišti palaidus istorijos galus. Bet gal taip ir geriau. Juk perskaičius mintyse istorijos eiga nesulėtėja, pats sugalvoji net ne vieną, o 15 galimų atsakymų. Tokiu būdu istorija išlieka paslaptinga ir gyva. Gal dar po 300 metų kažkas atras šią knygą ir pridės savo gabaliuką prie istorijos.
Gustė Žilinskaitė
 |
 |
 |
Ar nebūna taip – regis gyveni sau ramiai, bet kažko vis trūksta? Tada iš neturėjimo ką veikti imi dėl ko nors sukti galvą ir taip patenki į sunkiai išnarpliojamą voratinklį. Būtent taip nutiko ir knygos „Vabalas skrenda temstant‘‘ pagrindiniams herojams romantikei Anikai, filosofiškai mąstančiam Davidui bei jaunajam reporteriui Junui.
Jaunieji detektyvai vieną vakarą išsiruošę pasivaikščioti po Rigarydo kaimo apylinkes užklydo į Davido sapne mistiškai regėtą seniausią Selanderių sodybą. Nuo pat pirmųjų žingsnių tampa aišku, kad viskas, kas yra susiję su šiuo namu – apipinta paslapčių bei mistikos. Tai puikiai iliustruoja ne tik Selanderių sodyboje nugirstas paslaptingas šeimininkės pokalbis telefonu, bet ir kambaryje šmėstelėjantis vyro šešelis bei Juno diktofone užfiksuotas trečiasis moters balsas.
Knygoje pasakojama istorija neleis nuobodžiauti – skatins mąstyti kiekvieną į rankas paėmusį knygą. Detektyvo motyvų turinti mistiška trijų vaikų istorija, kurioje susipina paslaptingi XX a. antros pusės ir XVIII a. įvykiai įtrauks tiek vaikus, tiek suagusius skaitytojus. Dar daugiau įdomumo suteiks tai, jog trijulei rasti atsakymus į visus rūpimus klausimus padeda gėlių bei mėšlavabalių siunčiami ženklai. Būtent dėl šių paslaptingai siunčiamų nuorodų vaikams pavyks rasti šeimininkės taip kruopščiai slepiamą „vasaros kambarį‘‘ bei jo radinį atrakinsiantį XVIII amžiaus Selanderių sodybos paslapčių duris.
Taigi, švedų rašytojos Marijos Gripės knyga „Vabalas skrenda temstant‘‘ – istorija, tinkanti tiek vaikams, tiek suaugusiems apie tris nenuoramas detektyvus, siekiančius atskleisti XVIII amžiuje užsimezgusias intriguojančias paslaptis. Tai nėra vien nuotykių knyga, pilna mistinių dalykų ir paslapčių. Knygoje diskutuojama ir apie tokius rimtus dalykus kaip žmogaus prigimtis, pasitikėjimas vienas kitu, meilė, moters ir vyro santykiai bei moters socialinis bejėgiškumas 18-ame amžiuje. Knyga „Vabalas skrenda temstant‘‘ – tai dar vienas puikus detektyvinis kūrinys pritraukiantis visus ieškančius nuotykių bei siekiančius įminti ne vieną mistinę istoriją!
Emilija Rinkevičiūtė