Paaugliai su malonumu skaito knygas, o laiką prie kompiuterinių žaidimų mielai iškeičia į pasivaikščiojimus miške, svajodami apie jojimo treniruotes ar šaudymo iš lanko pamokas. Fantazija? Ne, tokie yra australų rašytojo Johno Flanagano knygų serijos „Žvalgo mokinys“ padariniai. Šios serija susilaukė didžiulio populiarumo visame pasaulyje, o gimtojoje Australioje buvo įvertinta Vaikų knygos tarybos apdovanojimu bei kritikų teikiamu „Aurealis“ apdovanojimu. Pirmąją „Žvalgo mokinio“ serijos dalį „Gorlano Griuvėsiai“ vasario pradžioje išleido vaikų literatūros leidykla „Nieko rimto“.
Geriausios knygos parašomos turint aiškų tikslą. Pavyzdžiui, bene visų laikų mylimiausias Astrid Lindgren kūrinys atsirado būsimos rašytojos dukteriai paprašius prieš miegą papasakoti apie Pepę Ilgakojinę. Ir štai Jums istorija, kurios iš rankų nepaleidžia jau ne viena karta. Panašiai prasidėjo ir australų rašytojo Johno Flanagano knygų serija „Žvalgo mokinys“: būsimojo bestselerio autorius ėmėsi rašyti nuotykinę dešimties apsakymų seriją savo dvylikmečiui sūnui Maiklui, kad sudomintų jį literatūra. Ir sudomino.
O, praėjus dešimčiai metų, J. Flanaganas nusprendė, kad jaunojo miškų kario, žvalgo mokinio Vilio nuotykiai galėtų patraukti ne tik sūnų, bet ir viso pasaulio paauglius. Ir savo apsakymus pavertė knyga „Gorlano Griuvėsiai“. O vėliau – ir puikia nuotykinių apysakų serija, gavusia literatūrinių apdovanojimų ir, svarbiausia, sulaukusia didžiulio skaitytojų palaikymo.
Pasakyti, jog „Žvalgo mokinio“ serija su malonumu skaitoma įvairiose pasaulio šalyse, tai nepapasakoti beveik nieko. Ką reiškia vertimai į daugelį kalbų ar planai statyti filmą, kai knygos gerbėjai važiuoja į renginius, kuriuose persirenginėja knygos herojais, šaudo iš lankų, vaidina pasakojimo scenas. Taip, didžiulio fanų palaikymo ir kūrybiškumo nusipelno ne tik „Žiedų valdovas“. Rengiamos teminės stovyklos, kurių tikslas – populiarinti skaitymą. O argi yra geresnis būdas, nei pasitelkti visų mylimą knygų seriją? Stovyklos dalyviai mokosi sekti pėdsakais, orientuotis miške, pažinti augalus, pirmosios pagalbos, diplomatijos meno, kovoti ir, žinoma, šaudyti iš lanko.
Apie ką knyga „Žvalgo mokinys. Gorlano Griuvėsiai“? Apie garbę, narsą, pasiaukojimą, draugystę ir savo gyvenimo kelio paieškas. O konkrečiau? Apie našlaitį paauglį Vilį, kuris svajoja tapti riteriu. Tačiau koks gi riteris iš smulkaus sudėjimo berniūkščio, kuriam tik karstytis po medžius ir sienas ar krėsti pokštus terūpi? Bet Vilio vikrumas, sąžiningumas ir gebėjimas visur prasmukti nepastebėtam sudomina vieną karalystės žvalgų, čia vadinamų miškiniais. Jis pasiūlo mokyti vaikiną savo paslaptingo ir pavojingo amato – būti karalystės akimis ir ausimis, stebėti ir saugoti, o, kai reikia, meistriškai valdyti lanką ir peilį. O kai mokaisi tapti tikru miškiniu, netikėti nuotykiai yra visai šalia. Ypač, kai ištremtasis Lietaus ir Nakties kalnų valdovas Morgaratas pamažu renka savo armiją ir karalystei ima grėsti pavojus.
Kokio amžiaus skaitytojui skirta „Žvalgo mokinio“ serija? Tikslinė rašytojo auditorija yra 9–16 metų mokiniai, tai pagrindžia greitai besivystantis veiksmas, kurio pagrindiniai herojai – paaugliai. Knygoje ryški tapimo suaugusiuoju, savo gyvenimo kelio, tikslų ir vertybių paieškų problematika. Keliami klausimai, kaip elgtis yra garbinga ir teisinga, aukštinama narsa ir atsidavimas draugams. Švelniai paliečiami jaunuolių tarpusavio bendravimo sunkumai, konfliktų sprendimo būdai. Malonu, kad nuotykinėje fantasy serijoje šalia kovų, ginklų, pavojingų užduočių atsiranda vietos ir bendražmogiškiems dalykams, ir veikėjų charakterių plėtojimui.
Šis užkabinančios paauglių knygos gilumas, slypintis už nuotykių ir pavojų kupino fasado, turėtų sudominti ir suaugusius skaitytojus, besidominčius fantastika. Veikėjų kalba natūrali, o charakteriai nėra tik plokšti kelių savybių rinkiniai, kas neretai būdinga knygoms, kurių esmė – veiksmas ir patrauklus siužetas. „Gorlano Griuvėsiuose“ galima atrasti kur kas daugiau. Čia tekstas nėra tik gerai sukaltas, jis dar ir paveikus – paliekama erdvės ne tik personažams pažinti, bet ir iš tiesų imti domėtis jų rūpesčiais ir džiaugsmais. Johnas Flanaganas pasakoja, jog nuo mažumės domėjosi karyba, o šaudymas iš lanko buvo viena mėgstamiausių bendrų veiklų kartu su sūnumi. Ne veltui žvalgo mokinio Vilio personažas toks panašus į sūnų – juk kurtas būtent jam.
„Žvalgo mokinio“ veiksmas vyksta fantastiniame pasaulyje, šiek tiek panašiame į viduramžių Europą. Čia sava geografija, istorija ir politika, savi įstatymai ir monstrai. Tik magijos nėra. Tai, beje, visai malonus išskirtinumas, kai daugelyje fantasy žanro knygų be jos beveik neįmanoma apsieiti. Čia kovoti su negandomis padės tik jėga, vikrumas ir aštrus protas. Ar bus įdomu? Bus. Net nekantriausiam skaitytojui atrodys, jog nuotykiai pasibaigė per greitai. Ar tai blogai? Žinoma, ne. Juk bus tęsinys. O kai jau susižavi viena knyga ar jų serija, atsiveria visas begalinis knygų, istorijų ir pasakojimų pasaulis. Tereikia į jį įžengti.
Eglė Devižytė