„Laimiuko“ redaktorius Virgis Šidlauskas: literatūrinis žurnalas vaikams dar labiau atsinaujino, pasipildė ir išdrąsėjo!

 „Laimiuko“ redaktorius Virgis Šidlauskas: literatūrinis žurnalas vaikams dar labiau atsinaujino, pasipildė ir išdrąsėjo!

Būti skaitomam ne vieną dešimtmetį – nemenka užduotis bet kuriam žurnalui. „Laimiukas“ – tai vienintelis Lietuvoje profesionalių menininkų kuriamas literatūrinis žurnalas vaikams, skaitytojus džiuginantis jau daugelį metų. Artėjant šimtajam leidinio numeriui, nuo šiol žurnalą „Laimiukas“ bus galima rasti ne tik internete, bet ir didžiosiose Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse!

Virgis Šidlauskas (asm. archyvo nuotrauka) 

Dabartinis „Laimiuko“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas Virgis Šidlauskas džiaugiasi, rasdamas kuo vis iš naujo nustebinti mažuosius skaitytojus – tai, jo nuomone, svarbiausia norint motyvuoti jaunąją kartą atsiversti knygą ar literatūrinį žurnalą.

O ką reiškia gebėti taip ilgai dominti skaitytojus, paleisti vienas ir auginti naujas skaitytojų kartas? Pasak žurnalo dizainerės, dailininkės Kornelijos Žalpytės, kuri su „Laimiuku“ yra jau nuo savo pačios vaikystės, „būti viena iš šio žurnalo kūrėjų yra itin sentimentalu ir džiugu“. Ir tai visai nenuostabu: juk su šiuo žurnalu Kornelija užaugo pati.

Kornelija Žalpytė (Deinoros Rudėnaitės nuotrauka)

Naujausias „Laimiuko“ numeris – jau 99-tas. Ar sunku tuo patikėti? Tikrai taip. Todėl ta proga keletas klausimų vyriausiam vienintelio literatūrinio žurnalo vaikams redaktoriui – žurnalo tėčiui.

Virgi, kiek laiko jau esate „Laimiuko“ redaktoriumi ir ką jums tai reiškia?

Vyriausiuoju redaktoriumi esu jau beveik 2,5 metų. Laikas bėga greitai... O žurnalas duoda tikrai nemažai. Visų pirma – daug smagios patirties. Taip pat supratimo, kokia skaitytojų karta auga bei kas juos labiausiai domina. O kur dar naujos pažintys ir galimybė pabendrauti su jau pripažintais ir kol kas neatrastais tekstų autoriais ir dailininkais! Tai be galo džiugina. Smagu stebėti, kaip kai kurie kūrėjai, suvesti draugėn, tampa puikiais tandemais, tarsi tik ir laukusiais kada vienas kitam pasipainios kelyje. Arba kaip nedrąsūs kūrėjai vis labiau auga ir skleidžiasi. Tas virsmas ir pokytis labai žavus. Redaktoriaus darbas mane visada intrigavo, buvo apgaubtas paslapties. Džiaugiuosi, kad buvau pakviestas tęsti „Laimiuko“ misijos. O visa kita į vietas sustatė laikas.

Kokie yra jūsų, kaip žurnalo redaktoriaus, įspūdžiai? Su kokiais didžiausiais iššūkiais ir džiaugsmais susidūrėte rengdamas „Laimiuką“?

Ko gero, didžiausias iššūkis buvo pandemija ir karantinas. Tuo metu tikrai buvo įtemptas laikas, nes sunkiai galėjome prognozuoti, kaip viskas klostysis toliau, kaip sėkmingai viską organizuoti... Ačiū Dievui, buvo galima darbuotis nuotoliniu būdu ir net užsidarius savivaldybėms darbai nenutrūko!

Na o džiaugsmų – tikra daugybė! Tai smagūs pokalbiai su garsiausiais Lietuvos vaikų knygų kūrėjais, muzikantais, aktoriais, fotografais, gamtosaugininkais, gyvūnų mylėtojais, gidais, didžėjais – visų jų ir neišvardysi. Puikios istorijos, įsimenančios iliustracijos, bibliotekininkų ir mokytojų knygų rekomendacijos, daug įdomių pasakojimų „Mokslo makaronuose“, pažintys su mielais gyvūnėliais, eksperimentai, receptai, žaidimai, galvosūkiai, komiksai. Visko buvo tiek daug – ir kiekvienas prisiminimas labai įkvepiantis ir ryškus!

Man pačiam labiausiai patiko žurnale publikuotos tęstinės istorijos: Neringos Vaitkutės ir Eidvilės „Slaptieji katino Erkės užrašai“, Astos Gricės ir Eidvilės „Lora ir du žali“, Raimondos Razbadauskienės „Gatvės penketukas“. Intrigavo sekti pagrindinių jų veikėjų pėdsakais ir aiškintis paslaptis drauge su kūrėjais. Vien dėl to vertėjo laukti kiekvieno naujo numerio.

O kokių būta vaikų – „Laimiuko“ skaitytojų – įspūdžių? Galbūt ir vaikai dalinosi savo patyrimais, atradimais, nuomonėmis?

Mus pasiekdavusios nuomonės visada buvo labai teigiamos ir smagios. Palinkėjimai, kad viskas sektųsi tik geriau ir geriau, įspūdžiai, kaip patiko straipsniai, įdomūs faktai, juokai. Kartais sulaukiame ir pastebėjimų arba pasiūlymų, kad būtų šaunu, jei žurnale pakalbintume „geimerius“, „jūtūberius“, kurių veiklą ir vaizdo įrašus dabartiniai vaikai seka su didžiuliu susidomėjimu. Visad stengiamės išlaikyti aukso viduriuką tarp literatūriškumo ir šiuolaikinių naujovių.

Kartais iš to gimsta be galo įdomių rubrikų ar skyrelių. Pavyzdžiui, „Mokslo makaronai“, „Išmanieji pusryčiai“, „Parašyk pasakai šiuolaikinę pabaigą“ ir daugybė kitų. Taip ne tik tęsiame „Laimiuko“, kaip pirmųjų skaitymo patirčių bičiulio, misiją, bet ir atsižvelgiame į vaikų, jų tėvelių pasiūlymus, norėdami, kad žurnalo turinys būtų aktualus ir įdomus.

Taip pat turime skyrelį „Interviu su vaikais“, kur patys jaunieji skaitytojai pasakoja apie savo skaitymo patirtis, pomėgius, kokios istorijos ir knygų veikėjai juos labiausiai žavi, o į kurių pusę net nesinori žiūrėti. Nieko nepraleidžiame pro akis. Ir nuolat keičiamės bei tobulėjame – be to visas šiandieninis pasaulis negalėtų judėti į priekį.

Kitas žurnalo numeris – jubiliejinis, šimtasis. Kokius jausmus jums tai sukelia?

Labai smagu, kad „Laimiukas“ nesustoja ir keliauja tik pirmyn! Keičiasi, tampa vis atviresnis, nesibijo naujovių, iššūkių. Turint galvoje, kad žurnalas pasirodo šešis kartus per metus, šimtas numerių – tikrai labai daug!

Labai džiaugiuosi bei didžiuojuosi visais su žurnalu susijusiais žmonėmis: jo įkūrėja Lina Eitmantyte-Valužiene, jo puoselėtoju leidyklos „Nieko rimto“ vadovu Arvydu Vereckiu, jo buvusiais ir esamais dizaineriais Pauliumi Juodišiumi, Brigita Bukialyte, Kornelija Žalpyte, tekstų redaktore Egle Devižyte ir visais visais autoriais, prisidėjusiais prie šio nuostabaus projekto gyvavimo. Tai puiki proga švęsti! O juk smagiausia tą daryti gerų bičiulių ir draugų apsuptyje. Todėl būkime kartu!

O kaipgi kitaip – buvome, esame ir būsime! Kaip minėjo „Laimiuko“ redaktorius Virgis, kovą pasirodys jubiliejinis, jau šimtasis žurnalo numeris. Laukite naujienų, įdomybių ir staigmenų!

Nuo šiol literatūrinį žurnalą „Laimiukas“ rasite ne tik svetainėje www.niekorimto.lt ar leidyklos knygynėlyje Dūmų g. 3 A, Vilniuje, bet ir didžiosiose „Maxima“, „IKI“ bei „Rimi“ tinklų parduotuvėse. „Laimiuką“ taip pat galima prenumeruoti „Lietuvos pašto“ sistemoje – taip žurnalas kas antrą mėnesį pats pasieks jūsų pašto dėžutę.

Malonaus skaitymo ir įdomių, nuotaikingų metų!