Jeigu galėtumėt pasirinkti, kurio žvėrelio kailyje norėtumėte pabuvoti?
Iš tikro, man labai smagu būti savimi. Vargu ar įsivaizduočiau save net ir labai mielo žvėrelio kailyje. Juk jis – ne šiaip sau žvėrelis, jis – didelio miško, viso pasaulio dalis. Kaip ja galėčiau būti, užaugęs tarp žmonių? Šiaip jau negalėčiau išskirti jokio gyvūno – visi jie man mieli. Tiesa, kartais pagalvoju – įdomu, kaip dabar elgsis mano kada nors sutiktas gyvūnas? Kad ir paprasta voverė: kaip ji suks savo lizdą eglės šakose, kaip jį išklos, kaip taisysis miegoti. Daug metų domėdamasis gamta, sukaupiau patirties, todėl stengiuosi įsijausti į kiekvieno pasaulį. Jeigu mes galime nors šiek tiek tą suprasti, turime būti dėkingi savo atkaklumui ir norui draugauti su gamta. O gyvūnai – manau, kad kiekvienam jų smagiausia savo kailyje ir savo pasaulyje.
Kaip prakalbinate miško gyvūnus?
Smagiausia – ne juos prakalbinti, o išmokti klausytis jų kalbos ir ją suprasti. Tik įsivaizduokite: ramus pavasario vakaras, jūs sėdite miške ant kelmelio, prie ausies dūzgia uodai ir eglutės viršūnėje suokia strazdas. Paukščiai jau pamiršo, kad jūs čia – svetimas, gyvena savo gyvenimus, tik staiga – baisus juodojo strazdo čerškimas, cinksėjimas. Būkite budrus: strazdas pranešė, kad per mišką kažkas eina, kad tuoj iš eglučių pasirodys... Tąkart tai buvo kiaunė, išėjusi medžioklėn. Ji negalėjo pamatyti ramiai sėdinčio žmogaus, tačiau... Greta plastelėjo liepsnelė, didžiaakis girios paukščiukas ir ėmė traškėti, tiksėti. Kiaunė suprato šį perspėjimą ir nėrė girios tankmėn. Pasirodo – girioje visi kalba viena kalba ir ją supranta. Tačiau gyvūnus galima prakalbinti – vieniems paberti lesalo, kitiems – vasarą įrengti girdyklą, pasėti jų mėgiamų medingųjų augalų. Mėgdžioti jų balsus galima, tačiau turime žinoti: mes visada tai darysime tik patenkinamai. Be to – o jeigu taip mes jiems pakenksime, jei jie pasimes, paliks savo lizdus, savo mažus jauniklius? Geriau jau klausykimės ir stebėkime.
Apie...
Selemonas Paltanavičius – gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, laidų vedėjas, o be viso to dar ir prozininkas, rašantis vaikams. Autorius savo gyvenimo neįsivaizduoja be gamtos, dar 2010 metais jis pristatė laiškų rinkinį „Labas, kaip gyveni?“ („Nieko rimto“), susilaukusį skaitytojų simpatijų. S. Paltanavičius yra turbūt labiausiai gamtą jaučiantis rašytojas vaikams. Jo pasakojimas – lengvas ir skaidrus, o knygos faktų tikslumu nenusileidžia žinynams. Šiuolaikiškas ir šmaikštus autoriaus rašymo stilius paperka ne tik vaikus!
Knygos
- Brunas, Selemonas Paltanavičius, iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė, Vilnius: Nieko rimto, 2019
- Jei rašysi laišką girion, Selemonas Paltanavičius, iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė, Vilnius: Nieko rimto, 2018.
- Gamtos metų ratas, Selemonas Paltanavičius, iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė, Vilnius: Nieko rimto, 2017.
- Tukas lieka vienas, Selemonas Paltanavičius, iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė, Vilnius: Nieko rimto, 2016.
- Maži ežiuko sapnai, Selemonas Paltanavičius, iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė, Vilnius: Nieko rimto, 2015.
- Girios paštas, Selemonas Paltanavičius, iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė. Vilnius: Nieko rimto, 2014.
- Labas, kaip gyveni? 14 laiškų iš girios, Selemonas Paltanavičius, iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė. Vilnius: Nieko rimto, 2014.
- Labas, kaip gyveni? Selemonas Paltanavičius, iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė. Vilnius: Nieko rimto, 2010.
Apdovanotos knygos
„Gamtos metų ratas“ – Geriausia negrožinė knyga vaikams 2017.
„Maži ežiuko sapnai“ – Metų knyga vaikams 2016.
Straipsniai:
- Interviu su gamtininku S. Paltanavičiumi. Nieko rimto, 2014 m. vasario 3 d. Internete.
- Selemonas Paltanavičius atsako į klausimus apie gamtą. Nieko rimto, 2014 m. sausio 14 d. Internete.